Senovės pėdsakai, kuriuos teko išvysti, išties pribloškiantys ir taip aiškiai primenantys, kokia sudėtinga, turtinga, o ir nerimą kelianti mūsų Europos istorija, kaip stipriai mes vieni su kitais susiję... Tačiau tikriausiai patį didžiausią ir ilgiausiai išliekantį įspūdį paliko ne senovės auksas ir statiniai, o patys skurdžiausi rajonai, kuriuose gyvena daugiausia romai. Ten matytas skurdas, nedarbas, neraštingumo lygis spaudė širdį. Turkiškai kalbančių romų gete Plovdive teko susidurti ir su intenstyvėjančia radikaliojo islamo įtaka. Tačiau taip pat džiaugėmės matydami Kristaus sekėjus, kurie širdį ir gyvenimą - puikiai žinodami, kokie sunkumai laukia - yra paskyrę draugystei su šiais daugumos atstumtais žmonėmis - ne dėl to, kad iš to kokia nors nauda jiems patiems, bet dėl to, kad juos į tokią draugystę bei tarnystę pašaukė pats Viešpats.
„Turtai nepadarys jų laimingų, jie laimingi dėl to, kas jie yra“ – toks sakinys įstrigo seminaro metu, kalbant apie socialinę ir kultūrinę integraciją tų grupių, kurios vienaip ar kitaip atsiduria už visuomenės ribų, o šiuo atveju – romų bendruomenės Bulgarijoje. Dažnai mūsų pagalba pasireiškia noru padaryti žmones būtent tokiais kaip mes. Tačiau kaip girdėjome iš su pabėgėliais Prahoje dirbančių, būstas, darbas ir pan. nebūtinai padaro žmones laimingus. Kalbant seminaro metu dėmesys buvo kreipiamas į abipusį bendravimą ir bendradarbiavimą, bandėme įsisąmoninti, jog reikalingas pokalbis, dialogas, nes, žinia, jog galime kai kuriuos dalykus manyti žinantys, o elgtis visai priešingai. Tačiau netgi tuomet, kai suvokiame reikmę atsigręžti į nuo visuomenės atskirtas grupes be kultūrinio imperalizmo, netgi tada išlieka neatsakytų klausimų. Ar galime tikėtis kažkokio bendro bent minimalaus abiejų pusių sąmoningumo prisidedant prie tos visuomenės, kurioje gyvename, kūrimo? Ar visuomet vieniems tarsi savaime suprantama taikomos nuolaidos, o kitiems didesni reikalavimai? Jei siekiame pokalbio, ar neturėtų būti visų priimto sutarimo prisidėti prie visuomenės gerbūvio? Kokio masto tai darbas?
Kitas iššūkis iš bulgariško konteksto (bet tikriausiai ir mums pritaikomas) – koks turėtų būti balansas tarp identiteto ir integracijos? Siūloma buvo, jog turėtume stiprinti identitetą, kuris po to galėtų duoti kažką ir globaliam paveikslui; pripažinti, jog galimi keli identitetai ir kad jie nėra konfliktuojantys, nenorėti visų suvienodinti, leisti vystytis ir tikėtis po to gero visiems. Kaip tai padaryti? – Nobelio premijos vertas atsakymas, - taip sakė seminaro metu kalbėjęs musulmonų socialogas ir filosofas, Bulgarijos romų bendruomenės, kalbančios turkiškai, atstovas. Taigi klausimai didžiuliai. Bet svarbiausias darbas prasideda konkrečiose vietose, ten, kur bandysime ieškoti sugyvenimo tarp kelių skirtingų kultūrų. Tiek Lietuvoje, Šiaurės Airijoje, Čekijoje ar Bulgarijoje.
Lina Andronovienė, Sandra Daktaraitė
-------
Paskutinis šio projekto susitikimas vyks Lietuvoje, ir jau dabar ruošiamės jo pabaigai. Lietuvos grupė nusprendė imtis temos „Senatvės veidai“. Pastebėjome, kaip dažnai mūsuose senatvė nuvertinama - ji nebeneša tiesioginės ekonominės, informacinės ar dar kokios kitos naudos, ir todėl laikoma nereikalinga; kartais net tiesmukiškai vadinama našta. Liūdna, kad taip yra; norėtųsi, kad seneliai, pirmiausia mūsų bendruomenėse, jaustųsi reikalingi, vertinami, gerbiami, tebenešiojantys savyje Dievo paveikslą ir Jo panašumą. Mes norėtume rasti tinkamų būdų parodyti kitokį, unikalų senatvės grožį ir orumą. Norėtume tai perteikti senų žmonių veidų fotografijomis, kurias paskui pateiktume kaip parodą. Siūlome prisidėti ir Jums! Savo fotografijas siųskite adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Lauksime! Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Sovietų okupacijos metais trijų Baltijos šalių baptistai džiaugėsi tampriais draugystės ryšiais, dažnai susitikdami bei vienas kitą lankydami. Pasikeitus laikams ir bendruomenėms mezgant santykius su kitomis šalimis, šie ryšiai susilpnėjo, tačiau paskutiniu metu jautėsi vis didesnis troškimas atnaujinti bendrystę, kuria džiaugtasi anksčiau. Tokiu būdu buvo surengtas pirmasis toks susitikimas po Nepriklausomybės atgavimo. Suvažiavo per dvidešimt dalyvių, atstovaujančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos baptistų sąjungas. Susitikimo metu kartu melstasi, apžvelgta dabartinė visuomenės bei bažnyčių padėtis Pabaltijyje, tartasi dėl galimybių imtis bendrų projektų bei tarnysčių, o taip pat dirbta grupėse, kurios aptarė krikščioniško lavinimo, misijos bei evangelizacijos, socialinės tarnystės bei vadovų ugdymo klausimus.
Krikščioniško lavinimo darbo grupė pažvelgė į esamas reikmes bei galimybes jų pagrindu organizuoti bendrus renginius, o taip pat į platesnį dalyvavimą vietinėse mokyklose rengiamuose seminaruose ir kituose užsiėmimuose, kuriuose vartojama ne tik vietinė, bet ir viena iš tarptautinių kalbų.

Šio seminaro kalbėtojas - Tarptautinės baptistų teologijos seminarijos Prahoje akademinis dekanas, Dr. Parušas Paruševas. Dalyviams kartu praleistos valandos lėkte pralėkė - apžvelgėme ir bendrą šios Evangelijos kontekstą, ir kai kurias daug ką sakančias detales, pasikartojančias frazes. Vis grįždavome prie šios knygos skelbiamos žinios aktualumo mūsų laikams ir mūsų bažnyčioms. Kaip ir Jono evangelijos lopšiu tapusi bendruomenė, mes taip pat susiduriame su klausimu, kaip per savo bendruomeninį liudijimą parodyti Dievo realumą ir Kristaus prisikėlimo naujumą sparčiai besikeičiančiose (ir neretai atšiauriose) aplinkybėse.

Sužadintas apetitas tikriausiai ne vieną dalyvį, o ir jų bendruomenes, paskatins prie Jono evangelijos sustoti ilgėliau. Kartu su Dr. Paruševu NEBIM tikisi išleisti nedidelę knygelę-vadovą Jono evangelijai studijuoti.

Nuotraukos iš seminaro: Nuotrauka 1, Nuotrauka 2, Nuotrauka 3, Nuotrauka 4

SICRIE, išvertus iš anglų kalbos, reiškia „Socialinė Europos kultūrinių bei religinių sandūrų integracija“. Tai projektas, kurio tikslas - paskatinti socialinę Europos kultūrinių bei religinių sandūrų integraciją, projekto tikslinių grupių atstovams suteikiant platformą pasidalinti pasakojimais iš savojo konteksto bei išgirsti pasakojimus iš kitų Europos kontekstų.

Skamba sudėtingai, tačiau mintis paprasta - turėti galimybę sužinoti daugiau apie kitus bei patiems susimąstyti apie savo identitetą, suvokti, kodėl elgiamės ar mąstome vienaip ar kitaip, ypač, kai susiduriame su „kitokiais“ - žmonėmis, kurie labai skiriasi nuo mūsų, ar dėl etninių, ar dėl socialinių, ar dėl religinių skirtumų.

Projekte dar dalyvauja trys institucijos iš kitų Europos šalių - Čekijos, Bulgarijos bei Šiaurės Airijos. Tačiau projektas skatina ne tik mąstyti, bet ir savo mintis kaip nors išreikšti. Lietuvos grupė pirmajame projekto etape nusprendė imtis temos „Senatvės veidai“. Pastebėjome, kaip dažnai mūsuose senatvė nuvertinama - ji nebeneša tiesioginės ekonominės, informacinės ar dar kokios kitos naudos, ir todėl laikoma nereikalinga; kartais net tiesmukiškai vadinama našta. Liūdna, kad taip yra; norėtųsi, kad seneliai, pirmiausia mūsų bendruomenėse, jaustųsi reikalingi, vertinami, gerbiami, tebenešiojantys savyje Dievo paveikslą ir Jo panašumą.

Mes norėtume rasti tinkamų būdų parodyti kitokį, unikalų senatvės grožį ir orumą. Norėtume tai perteikti senų žmonių veidų fotografijomis, kurias paskui pateiktume kaip parodą. Siūlome prisidėti ir Jums! Savo fotografijas siųskite adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Lauksime!

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autorių požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą. Programą Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Daugiau informacijos apie SICRIE: http://www.sicrieproject.org/

Susirinko grupė paauglių, tėvelių ir su jaunimu draugaujančių, jų reikalais besidominčių "pašnekovų" iš Panevežio, Mažeikių, Šiaulių ir Klaipėdos. Seminaras buvo ypatingas dėl pasirinktos darbo metodikos - galėjome išbandyti "suaugusiųjų dialogo" bei sociodramos pagrindinius principus, "išdirbtas" pokalbio arba išeities paieškos formas, skirtas siekti abipusio supratimo ir atsakomybės. Manome, kad tikslą pasiekėme - pradėjome pokalbį, o tai reiškia - išrinkome minas iš lauko ir pavertėme jį draugystės pieva, kadangi tik tokioje vietoje gali vykti kažkas gražaus. O kas gali būti gražiau už tai, kai suaugusieji kalbasi su tuoj tokiais tapsiančiais...

NEBIM informacija

Programą sudaro 20 žemiau išvardytų dalykų, dėstomų sesijų ir seminarų metu. Ją gali papildyti seminarai kitomis temomis. Mokymosi komponentai – paskaitos, seminarai, praktika, individualūs kontaktai su dėstytojais, medžiagos įsisavinimas ir rašto darbai, egzaminai bei specialūs projektai.

Biblijos studijos
BS-1: Įvadas į Senąjį Testamentą I
BS-2: Įvadas į Senąjį Testamentą II
BS-3: Įvadas į Naująjį Testamentą I
BS-4: Įvadas į Naująjį Testamentą II
BS-5: Teologinė hermeneutika

Bažnyčios istorija
KI-1: Bažnyčios istorija I
KI-2: Bažnyčios istorija II
KI-3: Bažnyčios istorija III
KI-4: Naujieji atsinaujinimo judėjimai ir ekumenizmas
KI-5: Baptistų istorija Lietuvoje

Teologija
TE-1: Kritinio mąstymo pagrindai
TE-2: Teologija: įsitikinimai ir bendruomenė
TE-3: Etikos įvadas
TE-4: Baptistų identitetas
TE-5: Filosofijos įvadas
TE-6: Krikščionybė ir pasaulio religijos

Tarnystės bažnyčioje
TB-1: Dvasinio gyvenimo disciplina
TB-2: Kalbėjimo menas ir pamokslavimas
TB-3: Šlovinimas: vizija ir praktika
TB-4: Liudijimas Lietuvos kontekste