•    Kalėdinis sveikinimas
•    Prisimenant brolį Antaną Žylę
•    Dviguba jubiliejinė šventė Kaune
•    Krikštas Vilniaus NT bendruomenėje
•    Skaitinys Viskas turi pasikeisti
•    Skaičiai apie baptistus pasaulyje
•    Eilėraštis
•    Citatos

Kalėdinis sveikinimas

Brangūs broliai ir seserys, draugai ir bičiuliai,
Sveikinu jus su mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus užgimimo švente – Šv. Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais metais!

Jėzus Kristus gimė, kad atpirktų žmonijos nuodėmes ir visiems tikintiems Jo vardą dovanotų amžiną gyvenimą su Dievu. Kaip nuostabu žinoti, kad praėjus daugeliui šimtmečių iki šiol Jėzus iš savo malonės teikia šią brangią dovaną kiekvienam Jo ieškančiam. Tebūna ši tiesa mums didelis paskatinimas dalintis Gerąja žinia su kitais žmonėmis, su savo artimaisiais, draugais.

Jėzus Kristus yra ne tik pasaulio Gelbėtojas, bet ir tikrasis „Emanuelis“, o tai reiškia, kad Dievas yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Jis dalyvauja mūsų kasdieniame gyvenime, tad drąsiai pasitikėkime Juo ir nedvejodami kreipkimės į Jį kiekvienoje situacijoje.

Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas.“   (Evangelija pagal Luką 2,9-11)

Šie angelo žodžiai tepradžiugina mus, tesuteikia ramybę mūsų širdims ir teatneša viltį bei šviesą į mūsų namus, kad gražiai ir prasmingai bendraudami su savo namiškiais ir artimaisiais džiugiai švęstume Jėzaus Kristaus gimimą.

Linkiu, kad 2022-aisiais Viešpaties metais kiekvienas iš mūsų labiau priartėtume prie Dievo, kad dėtume pastangas augti dvasiškai ir vienytis vardan Evangelijos skelbimo. Linkiu, kad būtume ryški šviesa šiam pasauliui ir savo tinkamu krikščionišku elgesiu liudytume Dievą žmonių akivaizdoje. Mylėkime ir branginkime vienas kitą, kad viena dvasia ir širdimi galėtume šlovinti Viešpatį ir Jam tarnauti.

Palaimintų švenčių linkėdamas, su pagarba ir meile –

Vladimiras Sereda,  
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos pirmininkas

Prisimenant brolį Antaną Žylę

Kai reikia išsiskirt,
tai skauda mums širdis,
bet lieka dar širdžių ryšys
ir susitikt viltis.
(Giesmių vainikas 246)

Pastorius Antanas Žylė iškeliavo pas Viešpatį 2020 metų lapkričio 25 dieną. Kiekviena netektis yra sunki, tačiau tikinčio žmogaus iškeliavimas atneša ne vien skausmą, bet ir viltį. Šių metų lapkričio 14 d. turėjome galimybę, nors ir pavėluotai, prisiminti br. Antano gyvenimą ir tarnystę. Paminėjimo pamaldos įvyko Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bažnyčioje.

Dievo Žodžiu dalinosi LEBBS pirmininkas pastorius Vladimiras Sereda. Giesmėmis pasitarnavo giedotojų grupė iš Ylakių evangelikų baptistų bendruomenės. Pastorius Vladimiras kalbėjo apie tai, kad Jėzus atėjo pas savuosius, tačiau savieji Jo nepriėmė. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia būti „Viešpaties savaisiais“. Po pamokslo, maldos ir giesmių tikėjimo namiškiai, svečiai ir artimieji pasidalino prisiminimais apie Antaną Žylę. Žmona Danutė papasakojo Antano biografiją, kurią norėčiau trumpai atpasakoti.

Antano Žylės gyvenimas susidėjo iš dviejų dalių: be Dievo ir su Dievu. Antanas gimė 1952 m. rugpjūčio 9 d., užaugo paprastoje šeimoje, po mokyklos buvo pašauktas į armiją. Grįžęs iš armijos dirbo šaltkalviu. Sukūrė šeimą, kurioje gimė du vaikai. Tuomet Antanas dar neieškojo Dievo ir Jo tiesa jam nebuvo svarbi. Iširus pirmajai santuokai, vėliau vedė Danutę, kuri taip pat buvo išsiskyrusi ir turėjo vieną dukrą.

Dievas Antaną ir Danutę surado stebuklingu būdu. Danutė susipažino su tikinčia mažeikiete Elvyra Railiene, kuri padovanojo jai kasetes su Naujojo Testamento įrašais. Vakarais Danutė klausydavosi šių įrašų, kartu klausėsi ir Antanas. Danutės širdis buvo paveikta per Dievo Žodį, ir ji pradėjo lankytis bendruomenėje. Netrukus ten pradėjo lankytis ir Antanas, ir kartą jo širdį palietė žodžiai iš laiško Romiečiams: „Tai ką gi? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne Įstatymo, bet malonės valdžioje?!“ (6,15). Antano atsakymas buvo toks: ne, negaliu taip toliau gyventi, reikia gyventi su Dievu.

1991 m. rugpjūčio mėnesį buvo pakrikštyta Danutė, o lapkričio mėnesį krikštą priėmė ir Antanas. 1994 m. balandžio 19 d. jis buvo išrinktas baptistų bendruomenės vadovu. Antanas nelaikė savęs pamokslininku, tačiau lankydamasis įvairiuose seminaruose praplėtė savo akiratį ir Šventojo Rašto pažinimą, o tai pasitarnavo skelbiant Evangeliją.

Visą laiką jis rūpindavosi maldos namais ir kviesdavo kitus tikinčiuosius prisidėti prie remonto ir tvarkymo darbų. Dievas iš įvairių vietų siųsdavo dvasinę ir materialinę pagalbą. Daug prisidėjo pastoriai Albertas Latužis ir Porfirijus Šeršniovas, br. Henrikas Žukauskas su šeima ir kiti. Ypatingos pagalbos bendruomenė sulaukė iš Vokietijos per Dagmar ir Helmutą Freimanus. Negailėdamas savo jėgų ir laiko, Antanas daugelį metų nuoširdžiai darbuodavosi rengiant kasmetę Mažeikių ir Ylakių bendruomenių jaunimo ir vaikų vasaros stovyklą.

2020 metais į Mažeikių bendruomenę atvyko br. Virginijus Stravinskas, kuris norėjo padėti Antanui tarnauti. Tačiau jiems bendradarbiauti teko tik pusę metų. Lapkričio 1 d. įvyko pamaldos su Viešpaties Vakariene, kuriose Antanas paskutinį kartą laužė duoną.  O lapkričio 25 d. Antanas Žylė, pakirstas Covido ligos, iškeliavo pas Viešpatį.

Danutė kartu su Antanu užaugino penkis vaikus ir susilaukė dešimties anūkų. Paskutinis anūkas gimė šiais metais per Antano gimtadienį, kai jo jau nebebuvo... Danutė, kaip matematikė, paskaičiavo, kad Antanas gyveno 68 metus ir 2 mėnesius; iš jų 29 metus gyveno su Viešpačiu; 23 metus ir 7 mėnesius buvo bendruomenės vadovas.

Paminėjimo pamaldas užbaigėme velionio mėgstamiausia giesme „Greitai, greitai Jėzų pamatysime“ (GV 267). Pastoriaus Antano Žylės tarnystę Mažeikių evangelikų krikščionių baptistų bažnyčioje dabar tęsia kiti, tačiau jo gyvenimo ir tarnystės atgarsiai skambės dar ilgai.

Romanas Sokolovas

Dviguba jubiliejinė šventė Kaune

Rugsėjo 12 dieną Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčioje įvyko graži jubiliejinė šventė. Gausiai susirinkusi bendruomenė dėkojo Dievui už savo pastoriaus Vladimiro Seredos ir jo šeimos 40 metų tarnystę. Iš tiesų tas keturiasdešimtmetis turėjo būti švenčiamas dar 2020 metais, tačiau dėl pandeminių suvaržymų buvo nukeltas į šiuos metus.  

Per šias šventines pamaldas br. Vitalijus Sereda pristatė Kauno baptistų bendruomenės istoriją, nemažai dėmesio skirdamas bažnyčios pastatui, kurį tikintieji atgavo prieš daugiau negu 30 metų. Taip paminėtas ir sugrąžintų maldos namų atstatymo jubiliejus. Pastatytas 1898 m., smarkiai nukentėjęs per Pirmąjį pasaulinį karą ir 1922 m. vėl atstatytas, pastatas buvo labai nuniokotas per sovietmetį, kai buvo valdžios nusavintas ir paverstas klubu, o vėliau – druskos sandėliu. 1988 m. apgriuvęs bažnyčios pastatas bendruomenei buvo grąžintas, bet jį teko daug sykių remontuoti, nes druska buvo giliai įsismelkusi į sienas. Prisiminimais apie to meto sunkumus, susijusius su remontu, pasidalino br. Kazimieras Matušinskas iš „Gerosios naujienos“ baptistų bažnyčios.

Pamaldų metu buvo daug giedama palydint smuiko, pianino, gitaros ir būgno garsams. Susirinkusieji išklausė keletą video sveikinimų iš įvairių bendruomenių. Pamokslą apie talentus pasakė Ylakių baptistų bendruomenės pastorius Albertas Latužis. Jis kalbėjo, kad Viešpats davė visiems bent po vieną talentą, kurį turime ne užkasti žemėje, bet panaudoti Jo garbei. Po šio pamokslo pastorius Vladimiras, kaip Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos pirmininkas, Sąjungos vardu padėkojo br. Latužiui už ilgametę tarnystę Sąjungos pirmininko pareigose ir įteikė jam nuo Sąjungos dovaną bei gražių rožių puokštę. O tada pats br. Vladimiras papasakojo, kaip 1980 metais kartu su žmona Nadija – abu dar labai jauni – povestuvinės kelionės metu atvyko į Lietuvą pas Nadijos dėdę, kuris gyveno Kaune. Čia jiedu surado mažytę tikinčiųjų grupelę, kuri be galo apsidžiaugė, nes tai buvo vien pagyvenusios seserys, ir pakvietė brolį pamokslauti. Tarnystės pradžia buvo nelengva, jaunai šeimai prisiėjo nugalėti daug abejonių, kol suprato, kokia yra Viešpaties valia. Pamažu didėjo ir tikinčiųjų būrelis, ir Seredų šeima. Joje užaugo dvi dukterys ir penki sūnus, iš kurių jauniausiam jau 26, ir visi vaikai yra tikintys! Pastorius dėkojo Viešpačiui už nuostabų vedimą ir patirtą nuolatinę pagalbą gyvenime ir tarnystėje, taip pat dėkojo ir savo žmonai: „Be jos aš nebūčiau tas, kas esu.“  O Nadija pridūrė, kad jai Dievas turbūt davė du talentus – būti mama ir būti savo vyro padėjėja.

Nepastebimai prabėgo trys turiningos pamaldų valandos, po kurių šventė buvo pratęsta bažnyčios kieme vaišinantis skaniais valgiais ir bendraujant tarpusavyje. Tegu Viešpats ir toliau laimina Seredų šeimą ir bendruomenę ir tepagausina jos būrį tais, kurie eina į išganymą (Apd 2,47).

Šventės dalyviai po jubiliejinių pamaldų
Nijolė Latužienė



Krikštas Vilniaus NT bendruomenėje

2021 metų spalio mėnesio paskutiniąją dieną Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bendruomenėje turėjome didelę šventę – Margaritos (19) vandens krikštą. Kadangi orai šiluma jau nebelepino, o pandemijos situacija skatino laikytis saugumo, bendruomenė nutarė išspręsti vandens ir krikšto klausimą kūrybingai: krikštą organizuoti bažnyčios kieme, išnuomotame krosnele kūrenamame kubile.

Krikštas įvyko pamaldų metu, telefonu zoom transliacija buvo vykdoma kitiems bendruomenės nariams ir lankytojams, kurie negalėjo į šventę atvykti gyvai. Nuostabu, kad ir tokiais sudėtingais laikais galime patirti Dievo malonės, gailestingumo ir atsivertimo stebuklus.
Po krikšto bendruomenė meldžiasi už MargaritąDana Kalytienė

Viskas turi pasikeisti - bet kaip?

Mano draugai, nežinau, ar bažnyčia kalta, kad žmonės krikščionybę laiko nuobodžiu dalyku. Mano nuomone, tai nuostabi žinia - Dievas atsiuntė į pasaulį savo Sūnų Jėzų, kuris yra mūsų vienintelė viltis išsigelbėti! Šis Jėzus sako negirdėtus žodžius: „Štai Aš visa darau nauja!“ Jis ir tik Jis gali pakeisti žmones!

Esu matęs girtuoklių, kurie nustojo gėrę. Savimylos senos moterys, savo egoizmu kankinusios visus, staiga pasikeitė ir pažvelgė kitaip į žmones. Paleistuviai daugiau nebenuodėmiavo. Jėzus keičia žmones! Jėzus ateina - ir visa tampa nauja! Tai ne pasaka. Galėčiau pateikti daugybę pavyzdžių.

Todėl mums, kurie tikrai žinome, kad mūsų gyvenimo tiltas netvirtas, reikia Išganytojo. Mums reikia Viešpaties Jėzaus - ne krikščionybės, o Kristaus! Jūs suprantate? Mums reikia ne religijos, ne dogmos, ne bažnyčios, o gyvojo Išganytojo. Ir Jis yra čia! Dar šiandien galite Jo šauktis ir papasakoti Jam visą savo gyvenimo vargą.

Leiskite vaizdžiau paaiškinti. Neseniai savaitę buvau Miunchene. Miesto centre yra nuostabus didžiulis parkas - Anglų parkas. Mano viešbutis buvo arti jo, todėl kiekvieną rytą ėjau į parką. Prie įėjimo buvo medinis tiltukas per upelį. Į kairę nuo tiltuko vanduo krito žemyn. Vieną dieną pamačiau, kad ten, kur krinta vanduo, sukasi didelis medžio gabalas. Kadangi turėjau laiko, stebėjau, kaip medis vis sukosi ratu. Kartais atrodė, kad jis pateks į srovę ir galės plaukti toliau. Bet jį vėl pagaudavo sūkurys. Kai atėjau kitą dieną, medis vis dar buvo ten pat ir vėl bandė patekti į srovę. Ar galite įsivaizduoti? Ten tekėjo stipri srovė, bet medis vis sukosi aplink ratu!

Toks yra ir daugumos žmonių gyvenimas. Jie vis sukasi aplink: tos pačios nuodėmės, tos pačios negandos, ta pati bedievybė, tas pats beviltiškumas širdyje. Visada kasdienybėje, visada tame pačiame rate! Tačiau yra srovė, stipri gyva srovė, - tai Dievo Sūnus, Jėzus. Šis Jėzus numirė už mus ant kryžiaus. Patikėkite, jei Dievas leidžia savo Sūnui taip žiauriai mirti, tai kažką reiškia! Pažvelkite į Jį! Tai turi kažkokią prasmę! Jūs negalite likti abejingi, jūs turite stengtis suprasti, ką tai reiškia! Ir trečią dieną Dievas prikėlė Jį iš kapo. Iš šito Jėzaus plūsta atpirkimo srovė! O mes esame lyg tas medis Anglų parke, vis sukamės ratu patys apie save. Parke galvojau, kad reikia tik stuktelėti, ir medis pateks į srovę. Bet pasiekti jo negalėjau, nes nenorėjau pulti į vandenį. Mes - ne medžio gabalas. Tą žingsnį iš rato, tą vieną žingsnį į išganymo srovę, tekančią iš Dievo Sūnaus, turime žengti patys! Vėliau suprasime, kad Dievas vis dėlto traukė. Bet dabar turiu pasakyti: tą žingsnį į išganymo srovę turite žengti patys! Yra žmonių, kurie aiškiai jaučia, kad Dievas traukia jų širdį, ir jie žengia tą žingsnį į išganymo srovę, atitekančią iš Jėzaus.

Vilhelmas Bušas (Wilhelm Busch), Jaunimo pastorius ir evangelistas Vokietijoje

P.S.Tai ištrauka iš jo knygos „Jėzus - mūsų dalia", kurią 1995 m. lietuvių k. išleido leidykla „Jona". Ruošiamasi kitais metais ją išleisti iš naujo.



Kai kurie skaičiai ir faktai apie baptistus pasaulyje

Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga turi narystės ryšius su dviem baptistų organizacijomis pasaulyje:
su Europos baptistų federacija (EBF) ;
su Pasauliniu baptistų aljansu (BWA).

EBF priklauso apie 800 000 tikinčiųjų 52 valstybėse Europoje, Centrinėje Azijoje ir Vidurio Rytuose.

BWA buvo įkurtas 1905 metais. Tai bendrija, šiuo metu vienijanti didžiąją dalį pasaulio baptistų 245 sąjungose ir konvencijose 128 valstybėse. 49 milijonai pakrikštytų narių priklauso 173 tūkstančiams vietinių bendruomenių.

Vietinių bendruomenių skaičius kai kuriose Europos šalyse:
Latvijoje 92; Baltarusijoje 282; Rusijoje 1818; Ukrainoje 2382; Armėnijoje 155; Lenkijoje 107; Rumunijoje 1969; Italijoje 120; Vokietijoje 725.

2022 metais numatyta „Tiesos drauge“ publikuoti šioms dviem baptistų organizacijoms skirtus maldos kalendorius.

Pagal interneto medžiagą parengė Albertas Latužis

UŽGIMIMO GLORIJA

Prakartėlė miesto merijoje, Agaete, Gran Canaria, Ispanija, 2017 m.
Naktis. Miegojo Rašto Šventojo žinovai.
Miegojo ciesoriaus sargyba ir kariai.
Miegojo skausmas žemėje visoj plačiojoj,
Ir slėniuos — kaimenės, ir kloniuos - vyturiai.

Tamsoj užmigo kedrai, tamarisai.
Tamsoj pabudo mirštantis žmogus.
Ir tapo Kūnu Žodis Viešpaties didysai,
Ir žemėn nužengė dangus.

Ir kaip griaustinis Gloria sugriovė,
Prašvito Viešpaties pirmoji žemės šios diena,
 Ir puolė piemens ir karaliai jam po kojų,
Ir puolė pragaro gelmėn pasaulio dargana,

“In terra pax...” pro griausmą balsas tarė,
“In terra pax...” atsiliepė kalnai,
“In terra pax...” tvirčiau už akmenį ir varį
Te, žeme, Kristaus vardas švies tau amžinai.

Bernardas Brazdžionis

1942 XII 14
In tera pax (lot.) – Taika žemėje



Sentencijos

"Didžiausias stebuklas, kurį šiandien gali padaryti Dievas, tai paimti nešventą žmogų iš nešvento pasaulio ir padaryti jį šventu. Tuomet sugražinti jį į tą nešventą pasaulį ir jame išlaikyti tą žmogų šventą."
Leonard Ravenhill

"Pagrindiniu XX amžiaus pavojumi taps religija, neturinti Šventosios Dvasios, krikščionybė be Kristaus, atleidimas be atgailos, išgelbėjimas be atgimimo, politika be Dievo ir dangus be pragaro."
Viljamas Butas