Šiame numeryje:                                                                      Parsisiųsti ir skaityti numerį PDF-formatu.

•    Sveikinimas
•    Lietuvos baptistų bendruomenių konferencija
•    Referatas Stiprūs kartu. Vienybės galia
•    Giesmių šventė Visagino baptistų bažnyčioje
•    Jungtuvės Klaipėdoje
•    Žinios iš Suomijos
•    Ką rašė Tiesos draugas prieš daugelį metų
•    Pamąstymui
•    Eilėraštis Neleiski, Viešpatie
•    Sentencijos

 

Sveikinimas

O, ateik, Dvasia Šventoji,
sielas pildyki džiaugsmu
ir sušildyk mus šiltuoju
meilės spinduliu šviesiu.

Kad tikėjimas tvirtėtų,
nyktų nuodėmės tamsa,
Išganytojo žadėta,
mus gaivink, Dangaus rasa.

Siųsk daugiau drąsos krikščionims,
savo jėgą Tu išliek;
kad pažintų Dievą žmonės,
juos pakviesti mums padėk.
                Giesmių vainikas 90

"Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – Jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs."
                   Evangelija pagal Joną 14,26

Šiais giesmės ir Šventojo Rašto žodžiais sveikiname  visus mielus „Tiesos draugo“ skaitytojus ir draugus sulaukus Sekminių – Šventosios Dvasios šventės!               

„Tiesos draugo“ leidėjai

 

Lietuvos baptistų bendruomenių konferencija

Gegužės 14 dieną svetingoje Kauno evangelikų krikščionių baptistų bažnyčioje (Šančiuose) įvyko Lietuvos baptistų bendruomenių konferencija, jau trečia per pastaruosius dvejus metus. Šį kartą susibūrimo leitmotyvu tapo Laiško efeziečiams  eilutės: „Su visu nuolankumu bei meilumu, su didžia kantrybe palaikykite tarpusavio meilę,  uoliai sergėkite Dvasios vienybę taikos ryšiu.“ (4,2-3) Sveikinimo žodį tarė ir LEBB Sąjungos veiklą pristatė pirmininkas Vladimiras Sereda. Pagrindiniai pranešėjai buvo Artūras Pučkovas (Kauno „Gerosios naujienos“ bažnyčia) ir Gediminas Kapustavičius (Kauno „Kristaus misijos“ bažnyčia). Pastarojo referatą skaitykite šiame Tiesos draugo numeryje. Įdomūs bei informatyvūs buvo ir bendruomenių atstovų pasisakymai. Dalyviai skirstėsi su viltimi toliau tęsti bendradarbiavimą.

Konferencijoje
„Tiesos draugo“ leidėjai


STIPRŪS KARTU. VIENYBĖS GALIA.
Kaip praktiškai puoselėti vienybę?

"Dviem geriau negu vienam." (Mok 4,9)

Dievo Žodis ir gyvenimo patirtis byloja, kad sujungę savo pastangas ir resursus esame stipresni ir galime nuveikti nepalyginamai daugiau. „Stiprūs kartu“ – puikus pavyzdys. Kai žmonės susivienija, išties galima kalnus nuversti. Vienybėje slypi galinga jėga.

Kaip ir kokiose srityse galėtume suremti pečius ne tik savo bažnyčiose, bet ir sutelkti visų Lietuvos baptistų bažnyčių pajėgas?

1.    DIRBKIME KARTU. Bendradarbiaukime vieni su kitais.

"Dviem geriau negu vienam, nes jie gauna DIDESNĮ ATLYGĮ UŽ SAVO TRIŪSĄ." (Mok 4,9)

Kodėl bažnyčioms derėtų bendradarbiauti? Kartu pasieksime žymiai geresnių rezultatų nei pavieniui. Komandoje dirbame geriau, greičiau ir gausiau.

Susiburti kartu yra pradžia. Išlikti kartu yra pažanga. Dirbti kartu – sėkmė. (Henry Ford)

Visi tarnaujame savo bažnyčiose. Turime daug idėjų, planų ir darbų. Puiku, taip ir turi būti, tačiau kai kuriose srityse būtų naudinga labiau suvienyti bažnyčių pajėgas. Kokie tai galėtų būti projektai? Stovyklos, seminarai, evangelizacijos, literatūros leidyba ir t.t. Manau, labai svarbu, kad bažnyčios veiktų išvien misijų darbe, nes:

Veiksmingiausias būdas laimėti žmones Kristui – steigti naujas bažnyčias. (Lee Stephenson)

Deja, Lietuvoje baptistų gretos jau kurį laiką ne gausėja, bet retėja. Bažnyčių tuštėjimo metas. Tokia tendencija nedžiugina. Norisi, kad ateitų bažnyčių gausėjimo metas. Reikia plėsti baptistų bažnyčių tinklą. Stiprinti esamas bendruomenes ir kurti naujas. Siųsti ir remti daugiau misionierių. Ir to nepasieksime pavieniui. Reikia sujungti pastangas ir resursus. Sakysite, per menki mūsų resursai, bažnyčios negausios ir silpnos, pačios vos išsilaiko, kur dar čia apie naujas galvoti. Nepamirškime, kad mūsų Dievo resursai neriboti. Atneškime Jam tai, ką turime, ir Jis padaugins!

2.    PADĖKIME KARTU. Padėkime vieni kitiems.

"Jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti. Vargas vienišam žmogui! Juk kai jis suklumpa, nėra kam jį pakelti." (Mok 4,10)

Mes visi pavargstame, klumpame, stokojame, ir mums visiems reikia kitų žmonių pagalbos. Kiekvienai bažnyčiai reikia pagalbos tam tikrose srityse. Ir gera, kai tų pagalbos rankų yra pakankamai ir jos ištiesiamos laiku. Pastaruoju metu mūsų bendruomenė teikia paramą pabėgėliams iš Ukrainos. To darbo niekaip nepajėgtume atlikti vieni. Poreikiai yra gerokai didesni nei mūsų galimybės. Nuostabu matyti, kaip Dievas siunčia savo žmones ir bažnyčias parūpindamas reikiamus resursus šiai tarnystei tęsti. Kartu esame stipresni ir galime daugiau.

Tarnyba „Stiprūs kartu“, suvienijusi daugybę lietuvių, – vėlgi puikus pavyzdys. Per kelis mėnesius pabėgėliams iš Ukrainos buvo suteikta daugiau kaip 10 000 būstų laikinam apgyvendinimui ir 5 000 pavėžėjimo paslaugų nuo Ukrainos sienos iki Lietuvos.

Labai svarbu ne tik padėti vieni kitiems reikiamu metu ir būdu, bet ir suvienijus jėgas kartu padėti tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia. Tikiu, kad bažnyčios turėtų tarnauti visuomenei, nes atsiliepimas į žmonių poreikius yra raktas norint pasiekti juos su Evangelijos žinia. Jėzus tarnavo žmonėms: gydė ligonius, rūpinosi vargšais, maitino alkanus; ir žmonės ateidavo pas Jį. Tada Jis mokydavo juos apie Dangaus Karalystę, kviesdavo juos tikėti Evangelijos žinia. Dalis iš jų įtikėdavo, kiti toliau eidavo savo keliais.

Įsiminiau Edmundo Kalau (1928 – 2014), kuris svečiavosi mūsų bendruomenėje, liudijimą apie misijų darbą Mikronezijoje. 1956 m. kartu su žmona Edmundas atvyko į šį kraštą, ketindamas evangelizuoti vietinius gyventojus ir įkurti krikščioniškas bendruomenes. Tačiau pirmųjų atsivertimų teko dar ilgokai palaukti. Vietiniai žmonės nedegė noru, o gal nedrįso atverti savo namų duris atvykusiai misionierių šeimai. Lūžis įvyko po to, kai salų gyventojus užklupo nelaimės, o Edmundas su žmona ir bendražygiais ištiesė jiems pagalbos ranką. Žmonės gyveno vargingai. Jiems reikėjo maisto, vaistų, medicininės pagalbos. Palaipsniui visa tai išsivystė į nuolatinę humanitarinę paramą, kuri jau dešimtmečius yra gabenama laivais ir lėktuvais salų gyventojams (PMA – Pacific Mission Aviation; www.pmapacific.org). Tačiau svarbiausia, kad šis tarnavimas vietiniams žmonėms, atsiliepiant į jų poreikius, plačiai atvėrė jų širdis Evangelijos žiniai. Daugybė žmonių atsivertė į krikščionybę, buvo įkurtas vietinių bažnyčių tinklas, krikščioniškos mokyklos, jaunimo, šeimų ir našlaičių globos centrai, radijo stotys ir t.t. O viskas prasidėjo nuo ištiestos pagalbos rankos. „Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!“ (Gal 6, 9)

3.    BŪKIME KARTU. Palaikykime vieni kitus.

"Dviese, miegodami kartu, ŠILDO VIENAS KITĄ. O kaip gali vienas miegodamas šiltai jaustis?" (Mok 4,11)

Šios eilutės kalba apie buvimą kartu, šalia vienas kito. Mums visiems reikia kitų žmonių draugijos, nes tai sušildo, palaiko ne tik fizinę, bet ir dvasinę / emocinę šilumą. Pavyzdžiui, kai mes susirenkame į pamaldas, temperatūra bažnyčios salėje pakyla 2 laipsniais, pasidaro šilčiau tikrąja to žodžio prasme. Įdomu, kiek laipsnių pakyla mūsų dvasinė temperatūra, kai mes palaikome vieni kitus?

Dievas sako, kad  „NEGERA žmogui BŪTI VIENAM“ (Pr 2,18) ir „DVIEM GERIAU negu vienam“ (Mok 4,9). Buvimas kartu ir palaikymas ramina, stiprina, įkvepia, motyvuoja, padrąsina. Ir mums visiems reikia palaikymo komandos. Kaip jūs manote, kodėl žaidėjai prašo ir laukia sirgalių palaikymo rungtynių metu? Nes tai veikia! Tai padeda nugalėti priešininkus ir iškovoti pergalę.

Teko dalyvauti Misijų konferencijoje, kuri vyko Flatwoods baptistų bažnyčioje, Mountain View, Arkanzase. Iš įvairių pasaulio kampelių atvyko nemažas būrys misionierių, kuriuos rėmė ši bendruomenė. Jiems nežinant, bažnyčia užsakė prabangius limuzinus, kurie atvyko paimti misionierių iš vietos, kur jie apsistojo. Patogiai atvežti į bažnyčios pastatą, jie dar labiau apstulbo, kai pamatė gausybę bažnyčios narių ir svečių, sustojusių į gyvą grandinę pasitikti brangių Dievo tarnų. Plojimais ir rankų paspaudimais jie buvo iškilmingai palydėti prie šventinių stalų, nuklotų įvairių šalių nacionaliniais patiekalais, ten buvo ir cepelinai. Vėliau renginio vedėjas paaiškino, kad tokiu būdu bažnyčia norėjo išreikšti padėką ir palaikymą savo misionieriams, kurie daugelį metų triūsia misijų laukuose. Ir manau, kad jiems pavyko. Misionieriai buvo padrąsinti, įkvėpti ir sustiprinti, žinodami, kad nėra vieni misijų lauke, kad už jų nugarų stovi gausi ir mylinti palaikymo komanda.

4.    KOVOKIME KARTU. Saugokime vieni kitus.

"Vienišą žmogų lengva įveikti, DU GALI vienam sėkmingai PASIPRIEŠINTI. Trilinką virvę nutraukti nelengva." (Mok 4,11)

Blogis yra agresyvi jėga. Jis nuolat puola, todėl reikia vėl ir vėl jam pasipriešinti. Ir tai padaryti bus žymiai lengviau, jei suremsime pečius ir pasipriešinsime kartu, o ne pavieniui. Biblijoje sakoma: „Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti.“ (1 Pt 5,8) Kartą televizijos laidoje stebėjau, kaip liūtai medžioja zebrus. Liūtas nepuola visos kaimenės, bet slankioja netoliese ir garsiai riaumoja. Išgirdęs riaumojimą jaunas zebriukas išsigąsta ir staiga leidžiasi bėgti, kur akys mato. O liūtas vejasi iš paskos ir lengvai sudoroja nuo kaimenės atsiskyrusią auką. Taip ir žmonių gyvenime. Po vieną mus sudoroti žymiai lengviau, bet susijungę į bendruomenes, draugijas, asociacijas galime apsiginti ir neleisti blogio jėgoms griauti mūsų gyvenimo. Juolab kad paskutiniu metu tų išpuolių vis gausėja. Manau, jog šiandien kaip niekada anksčiau baptistų bažnyčioms reikia suvienyti savo jėgas ir drauge tvirtai pasipriešinti. Apginkime savo tikėjimą, vertybes, šeimas ir bažnyčias!

Atmintin įsirėžė scena iš mano mėgstamo filmo „Gladiatorius“. Grupelė vyrų stovi vidury arenos. Jie nežino, iš kur ir koks priešas puls, tačiau žino, kad netrukus užvirs mirtina kova. Maximus, patyręs karvedys, o dabar gladiatorius, sako likimo draugams: „Kad ir kas išeis pro tuos vartus, jei laikysimės drauge, turime šansą išgyventi.“ Teisingi žodžiai. Mes nežinome, kas ir kada pasirodys mūsų gyvenimo vartuose, bet jei tvirtai suremsime pečius ir kovosime drauge, išstovėsime. Kartu esame stiprūs, o vienas lauke – ne karys.

Beje, kovoti turime ne vienas prieš kitą, bet vienas už kitą. Vienas už visus, ir visi už vieną. Ne atvirkščiai, vienas prieš visus, ir visi prieš vieną. Kartais mes kovojame ne su tuo, kuo reikia. Imame kovoti, ginčytis ir pyktis tarpusavyje. Vertinant baptistų bažnyčių padėtį Lietuvoje, peržvelgiau daugelio bažnyčių tikėjimo išpažinimus, ir atradau, kad 95 procentais ir daugiau mūsų tikėjimas sutampa. Tačiau dažnai mes ginčijamės ir kovojame tarpusavyje dėl tų kelių procentų, užuot palaikę vieni kitus ir ginę drauge tuos 95 procentus. Ir su kitais tikėjimais kariauti mums nereikia. Raštas sako: „kad narsiai kovotumėte UŽ tikėjimą, vieną kartą visiems laikams duotą šventiesiems“ (Jud 3). Manau, jog neverta švaistyti jėgas ir laiką, kovojant PRIEŠ kitų tikėjimą, reikia kovoti UŽ savo tikėjimą ir vertybes.  

Kartu esame stiprūs. Vienybėje slypi galinga jėga. „DVIEM geriau negu vienam. TRILINKĄ virvę nutraukti nelengva.“ Kas nutiktų, jei ne dvi ar trys, o dvidešimt ar trisdešimt bažnyčių sujungtume savo jėgas ir dirbtume, padėtume, palaikytume ir kovotume išvien?! Tikiu, kad išauštų bažnyčių gausėjimo ir klestėjimo metas! 

Kauno „Kristaus misijos“ baptistų bendruomenės
pastorius Gediminas Kapustavičius


Giesmių šventė Visagino baptistų bažnyčioje

Prieš 22 metus, Dievui laiminant ir padedant broliams bei seserims iš Weltersbacho baptistų bendruomenės Vokietijoje, mes galėjome įsigyti pastatą bažnyčios tarnystei ir jį suremontuoti pritaikant mūsų poreikiams. Užbaigus pirmaeilės renovacijos ir pertvarkymo darbus buvo sumanyta surengti padėkos Dievui šventę. Į ją susirinko svečiai iš kitų Lietuvos bendruomenių, taip pat ir geradariai iš Vokietijos. Tada supratome, kad tokią padėkos šventę gegužės pradžioje norėtume švęsti kasmet, šlovindami Dievą, kaip ragina Raštas: „Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį,  visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu.“ (Laiškas efeziečiams 5,19-20)

Pandemija ir karantinas porą metų sutrukdė tai padaryti. Šiais metais nutarėme gražią tradiciją atnaujinti. Gegužės 7 dieną susirinkome ne tik mes, vietiniai, bet ir broliai ir seserys iš Kauno evangelikų baptistų bendruomenės su vadovaujančiais broliais Vladimiru ir Tarasu. Pirmą kartą mūsų šventėje dalyvavo grupė iš Zaporožės su savo pastoriumi. Dėl karo veiksmų Ukrainoje jie šiuo metu gyvena Visagine.

Tikimės, kad ši tradicija – švęsti tokią šventę kasmet pirmąjį gegužės šeštadienį – išliks ir ateityje.

Akimirka iš Giesmių šventės
Pastorius Vladimirs Stasenko


Jungtuvės Klaipėdoje

2022 m. balandžio 23 d. Klaipėdos evangelikų baptistų bažnyčioje įvyko santuokos palaiminimo pamaldos. Jos buvo ypatingos tuo, kad bendruomenė pasitarnavo jaunai porai iš Ukrainos. Jaunieji Vasilij ir Nadežda planavo susituokti bažnyčioje Ukrainoje, bet karas Ukrainoje šiuos planus sutrukdė. Susirinkę mūsų bendruomenės tikintieji ir broliai bei seserys iš Ukrainos, kurie šiuo metu lanko Klaipėdos bendruomenės pamaldas, galėjo kartu pasidžiaugti šia šventė. O mes džiaugiamės, kad galime šiuo metu pasitarnauti ne tik humanitarine pagalba Ukrainos žmonėms, bet šia proga dar ir dvasiniais palaiminimais, palinkėjimais ir sveikinimo giesmėmis jaunai porai, kuri nutarė susituokti Viešpaties ir bažnyčios akivaizdoje.

Jungtuvių dalyviai
Olegas Doroninas 

Žinios iš Suomijos

„Tiesos draugo“ 126-ame numeryje buvo straipsnelis apie Suomijos parlamentarei, buvusiai vidaus reikalų ministrei Päivi Räsänen bei liuteronų vyskupui Juhanai Pohjolai iškeltą bylą dėl „homoseksualų žeminimo“ ir „etninio kurstymo“. Atsakovams grėsė nemenkos piniginės baudos arba laisvės atėmimas. Parlamentarei buvo pateiktas kaltinimas dėl Laiško romiečiams ištraukos (1, 26-32), kurioje minimi homoseksualai.

Kovo 30-ąją įvykęs teismas nusprendė: abu liuteronai yra nekalti ir visiškai išteisinti. Iš valstybės lėšų turės būti padengtos jų bylinėjimosi išlaidos.

Vysk. Juhana Pohjola ir Päivi Räsänen.
Suomijos evangelikų liuteronų Misijos diecezijos / lhpk.fi nuotrauka
Liuteronų vyskupas reiškia padėką tiek Dievui, tiek visiems, kurie juos palaikė: „Dėkoju už didžiulę paramą, kurios sulaukėme iš įvairių šalių ir konfesijų. Dėkoju Dievui, kad šis įvykis nepalaužė nei mano šeimos, nei manęs, bet stebuklingai mus apsaugojo.“

P. Räsänen šį įvykį vadina „istoriniu“: „Man palengvėjo, esu laiminga ir dėkinga Dievui bei visiems, kurie mane palaikė šiame gyvenimo etape. [...] Džiaugiuosi galimybe pristatyti Evangelijos žinią apie Jėzaus atperkamąjį darbą, nes tai įnešė aiškumo, kaip vertinti sąvoką nuodėmė, į kurią buvo sutelktas Teismo dėmesys.“

Pagal Bernardinai.lt publikaciją tekstą parengė Albertas Latužis

Ką rašė „Tiesos draugas“ prieš daugelį metų

Tinklu vėjo nesugausi

Kai kurie žmonės galvoje turi vėjo malūnus. Jie kalba ir daro įvairių nesąmonių. Jie sprendžia apie valstybės reikalus, tarsi tautos būtų tik avių būriai, kuriuos galima varyti kur tik nori. Tokie žmonės laiko save dideliais išminčiais ir mano, kad jų proto gelmės yra neišmatuojamos, bet iš tikrųjų jos panašios į paprastą plokščią lėkštę. Jie gali ištisas valandas plepėti, bet nieko nepasakyti. Jie kalba apie savo didžius darbus ir nuopelnus, tačiau nesunku suprasti, kad ten yra daug šiaudų, bet mažai grūdų. Juo daugiau jie mokosi, juo mažiau žino. Kai aš tokius žmones matau, tai galvoju apie nelaimingą aklą žmogų, kuris tamsią naktį joja ant aklo žirgo. Tokie žmonės panašūs į vieną Kinijos gyventoją, kuris klausė: „Čia mano skėtis, čia mano ryšulys, bet kur aš pats esu?“  Jie neranda akinių, per kuriuos žiūri. Jeigu jie joja ant savo asilo, tai sustoja ir klausia: „Mielieji žmonės, pasakykit, kur yra mano asilas?“

Vėjogaudos yra be skonio kaip kiaušinio baltymas, bet įsivaizduoja esą labai išmintingi. Jie turi didelius norus, bet silpną valią, todėl iš pumpurų nebus žiedų, o tuo labiau vaisių. Yra daug tokių gerų žmonių, kurie ir religiniame gyvenime gaudo vėjus. Jie nieko nenuveikia, bet turi stebėtinų, visus žavinčių planų, kuriuos esą galima lengvai įvykdyti. Galima pradėti misijos veiklą arba pastatyti maldos namus, bet reikėtų, kad tiek ir tiek tūkstančių žmonių paaukotų po vieną ar du litus, ir sumanymas bus įvykdytas. Deja, tie tūkstančiai su savo pinigais nesiskubina, o išmintingasis naujų planų išmanytojas pasitraukia net savo dviejų litų nepaaukojęs.

Naujos šluotos šluoja aštriai, bet jos sukelia ir daug dulkių. Arkit kuo tik norite, bet aš pasiliksiu prie savo arklių, kurie man visą laiką gerai tarnavo. Vien geri planai be išminties nieko nesukuria nei pasaulyje, nei Dievo karalystėje. Senasis Kristaus išganymo kelias yra geresnis už visus mūsų laikų teologinius naujinimus. Kristaus kraujas ir Jo žodis pasiliks amžinai, o visi kiti dalykai išnyks kaip muilo burbulai.

Iš gero, darbštaus ūkininko mokykitės ir krikščioniškame gyvenime bei tarnystėje. Meskite į šalį įvairius svaičiojimus bei spekuliacijas, nes tai netinka Dievo karalystėje.

C. H. Sperdženas (Spurgeon, 1834-1892)
Išvertė T. Gerikas
„Tiesos draugas“ 1937 m. 3-4 nr.

Pamąstymui

„Kaip nuostabiai jie sugeba tarnaudami Viešpačiui išnaudoti mažiausias galimybes! Teatleidžia Dievas mums, kanadiečiams, dėl nesugebėjimo įvertinti laisvės palaiminimus.“

                        (Vienas Kanados baptistų veikėjas po apsilankymo Latvijoje 1972 m.)

Vaikas tėčiui dovanoja savo seną, jau sulūžusį žaislą. Tėvo širdis tirpsta iš laimės, bet jis vis dėlto klausia sūnaus: „Kodėl tu man dovanoji savo mylimiausią žaislą?“ Tas atsako: „Man jis jau nereikalingas. Sulūžo, ir aš su juo daugiau nebežaisiu...“

                        (Nežinomas autorius)

NELEISKI, VIEŠPATIE

Neleiski, Viešpatie, man būti alkanam,
už duoną ačiū, tą, kurią Tu duodi.
Neleiski, Viešpatie, ir būti per sočiam,
nes tai trukdys išgirsti Tavo Žodį.

Neleiski, Viešpatie, turtingam būti man,
nes maišaty Tave pamiršt galėčiau.
Neleisk palikti išore geram,
jeigu širdies ten savo neįdėčiau.

Neleiski, Viešpatie, per daug protingam būt,
kad Tavo meilės protas neužstotų.
Man sunkų kryžių nešti duok jėgų,
nes aš gyvent kitaip jau nebemoku.

1994.05.12
Romualdas Baliutavičius


 Sentencijos

"Mane gąsdina nūdienos saldžialiežuviavimas. Nuolat tiek daug dėmesio skiriama psichologiniams pokalbiams, kurie neva padeda žmonėms prisitaikyti visuomenėje. Leiskite pasakyti, kad jei gyvenate be Kristaus, jums reikia ne psichologinio prisitaikymo, o Viešpaties Jėzaus, nes priešingu atveju, jūs esate pragarui pasmerktas nusidėjėlis."
Vernon MacGee

"Žmonės atmeta Bibliją ne dėl to, kad ji prieštarautų pati sau, bet dėl to, kad ji prieštarauja žmonėms."
Werner Gitt