|
Šiame numeryje: Parsisiųsti ir skaityti numerį PDF-formatu.
• Žvelgiant į LEBBS konferenciją • Kasparo Šterno pamokslas • FLF konferencija Varšuvoje • Visagine vėl skambėjo giesmės • Aleksandro Savčenko eilėraštis. Akiniai • Kalbos kertelė • Sentencijos
Žvelgiant į LEBBS konferenciją
Po metų pertraukos birželio 10 dieną Kauno evangelikų baptistų bažnyčios patalpose įvyko metinė Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos konferencija. Joje dalyvavo Kauno, Ylakių, Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Visagino ir Vilniaus bažnyčių atstovai, o kaip svečiai - Artūras Pučkovas (Kauno baptistų bendruomenė „Geroji Naujiena“), Stasys Kaženiauskas (Veisiejų baptistų bažnyčia „Gyvybės kelias“) ir Latvijos baptistų sąjungos vyskupas Kaspars Šterns. Pirmojoje dalyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas Biblijos svarbai bendruomenių ir krikščionio gyvenime. Pastorius Virginijus Stravinskas iš Mažeikių pasidalijo įžanginiu žodžiu apie begalinį Dievo gailestingumą. Pamokslą tema „Dievo Žodžio autoritetas kasdieniame gyvenime“ pasakė svečias iš Latvijos vyskupas Kaspars Šterns. Šis pamokslas buvo aptartas keturiose grupelėse, atsakant į klausimus: 1. Kaip kasdien išlaikyti save dvasiškai sveiką? 2. Dėl kokių priežasčių krikščionys negyvena pagal Dievo Žodį? 3. Kaip atpažinti, kad Dievo Žodis yra tavo (arba kito žmogaus) gyvenimo autoritetas? 4. Kaip Dievo Žodis padeda tapti brandesniu krikščioniu? Įdomią istorinę apžvalgą apie Biblijos kelią į Lietuvą padarė Lietuvos baptistų istorijos tyrinėtojas pastorius Albertas Latužis. Jis daug dėmesio skyrė Biblijos kanono svarbai ir aptarė klaidingą apokrifų įtraukimą į Bibliją. Po pietų konferencijos dalyviai gilinosi į Sąjungos dvasinį ir finansinį gyvenimą. Apie savo veiklą papasakojo vykdomasis sekretorius Tarasas Sereda, taip pat pasisakė Sąjungos tarybos nariai. Bažnyčių atstovai kalbėjo apie jų bendruomenių džiaugsmus ir rūpesčius. Visos Sąjungos veiklą apžvelgė pirmininkas Vladimiras Sereda. Jis ragino Sąjungos bendruomenes glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, stiprinti ryšius su Sąjungai nepriklausančiomis baptistų bendruomenėmis, organizuojant bendrus renginius ir susitikimus, kvietė saugoti Biblijos autoritetą, nes Šventasis Raštas yra tikėjimo ir kasdienio gyvenimo pagrindas ir kelrodis.
LEBBS konferencijos dalyviai Visus konferencijos dalyvius palydėjo 20 ir 21 eilutės iš Judo laiško: „Mylimieji, statykite save ant savo švenčiausiojo tikėjimo! Melskitės Šventojoje Dvasioje! Išsilaikykite Dievo meilėje laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gailestingumo amžinajam gyvenimui.“
Zigmas Pocius
Dievo žodžio autoritetas kasdieniame gyvenime
Vyskupo Kasparo Šterno pamokslas, pasakytas LEBBS konferencijoje Kaune 2023-06-10
Gyvename įdomiame, informacijos prisotintame amžiuje. Toje informacijos gausybėje sunku atskirti, kas yra tiesa, kur pusiau tiesa, o kur melas, netikros naujienos, propaganda. Tai ypač pajutome pandemijos metu. Kas yra tiesa? Be to, gyvename laikmečiu, kai žmogus sako, jog niekas jam negali primesti, kad jis pats nuspręsiąs, kas yra tiesa. Kaip jaučiuosi, kaip mąstau – tai mano tiesa, ir taip aš gyvensiu.
Pamokslauja Kasparas ŠternasManau, jog artinasi visiškai nauja era, kai dirbtinis intelektas pradės mums nurodinėti, kas yra tiesa. Jis pats sugeba generuoti tam tikrą informaciją. Kartą aš nutariau paeksperimentuoti. Norėjau paruošti pamokslą tam tikra tema ir uždaviau ją dirbtinio intelekto programai. Ir per 10 sekundžių gavau atsakymą! Gatavas pamokslas latvių kalba. Teologiniu požiūriu jame viskas daugmaž tvarkoj. Bet štai – programa tampa tavo ganytoju! Tada uždaviau klausimą, kas yra Kaspars Šterns. Atsakymas: tai žmogus, kuris kovoja su globaliniu atšilimu, jis yra europarlamentaras ir šiaip jau labai žinomas Europoje.
Man tapo aišku, kad ši programa gali paskleisti labai didelius melus, kadangi aš visiškai nesu toks, kaip teigė programa. Taigi išlieka klausimas, kaip toje maišalynėje nepasimesti, nepasiklysti, kaip laikytis tiesos.
Turiu draugą, kuris labai mėgsta nardyti, ir jam ypač patinka tyrinėti povandenines olas. Tai nepaprastas išgyvenimas, nes galima atrasti naujas gelmes, ypatingas galimybes. Tačiau draugas sako, kad tai ir labai pavojingas užsiėmimas. Tu gali pasiklysti, tau gali baigtis deguonis, tu gali mirti. Todėl narai povandeninėse olose yra ištempę geltonos spalvos virvę, kuri gerai matoma ir vadinama aukso, arba gyvybės virve. Kodėl? Nes laikydamasis jos naras nepasiklys ir judės teisingu keliu. Ši virvė tam tikrose vietose pažymėta rodyklėmis, rodančiomis, kur yra išėjimas. O jei naras randa dar kitas olas, nepažymėtas aukso virve, tai jis prikabina prie jos savo virvę, kad patyrinėjęs naujas olas galėtų saugiai grįžti atgal.
Manau, jog čia labai geras palyginimas su mūsų dvasiniu gyvenimu. Šiame pasaulyje yra daugybė gražių dalykų, ir mes kviečiami juos tyrinėti ir patirti. Mūsų dvasinis gyvenimas yra tarsi nardymas povandeninėse olose. Čia gali tykoti daug pavojų, bet tuo pačiu metu tai be galo graži kelionė. Tad labai svarbu gyvenime turėti „aukso virvę“ ir būti nuolat prie jos prisirišusiems. Žmonėms – ne vien tikintiesiems – Dievas per šią „aukso virvę“ leido pažinti savo tiesą, savo valią. Tai yra Šventasis Raštas. Saugiai keliauti galime tik tada, kai jo laikomės. Yra žmonių, kurie sako, kad jiems nepatinka dogmos, nepatinka apibrėžtos ribos. Aš turiu keturis sūnus, kuriems kartais irgi nepatinka nustatytos ribos, ir jie skundžiasi, kad tėtis ir mama pernelyg griežti. Bet tai tik todėl, jog noriu, kad jie galėtų mėgautis gyvenimu, kad noriu juos apsaugoti nuo sunaikinimo. Dogmos ir tam tikros ribos reikalingos, kad galėtume patirti gyvenimo pilnatvę.
86-osios psalmės 11 eilutėje skaitome: „Viešpatie, pamokyk mane savo kelio, kad vaikščiočiau tiesoje! Įtvirtink mano širdį Tavo baimėje.“ (TŽ) Šioje eilutėje matome vieną svarbią tiesą. Dievas yra mūsų gyvenimui tarsi žemėlapis, kuris rodo, kaip turime gyventi šį gyvenimą – taip, kaip Dievas numatė, kad keistumėmės pagal Jo atvaizdą. Ne viskas Dievo Žodyje yra suprantama ir ne visada viskas, ką ten skaitome, yra malonu. Ne viską sugebame iš karto priimti, bet Dievas kviečia pasitikėti šia tiesa, nes Jo sumanymas mums yra geras. Tai gali būti mums iššūkis, gali atrodyti nepatogu, bet Dievas yra davęs tą aukso virvę, kad padėtų šiam pasauliui tapti geresniu.
Cituotoje eilutėje yra viena svarbi detalė: mokyk mano širdį, arba nuteik , įtvirtink mano širdį. Kartais mums nekyla problemų pažinti ir suprasti Dievo tiesą. Mes lankome Biblijos studijas, klausomės pamokslų, paskaitų. Dažnai su tiesų suvokimu sunkumų nebūna, bet kartais bėda ta, kad nesugebame pagal tas tiesas gyventi.
Žodis be dvasios yra tik dar viena informacija, dar kita nuomonė, dar kitoks požiūris. Jeigu žodis neturi dvasios, vadinasi, jis yra negyvas ir netgi gali tapti naikinančiu ginklu, galinčiu sužlugdyti kitą žmogų, suskaldyti šeimas, bendruomenes, net visuomenę. Todėl Biblijoje pasakyta, kad raidė užmuša, o Dvasia teikia gyvybę. Dievas yra tas, kuris per savo Dvasią atskleidžia ir parodo tiesą, suteikia jėgos, vadovauja, kad mes tą tiesą įgyvendintume. Mums reikia Dievo Žodžio, kad nepasiklystume, kad keistumėmės, panašėdami į Jo atvaizdą. Dievo Žodis reikalingas mums ir tam, kad galėtume išsilaikyti ir augti dvasiškai. Kad mūsų fizinis kūnas augtų ir būtų sveikas, jam reikia tinkamos mitybos. Mums patinka skaniai pavalgyti. Bet mes žinome, kad jei nuolat valgysime nesveiką maistą, neišvengiamai ateis pasekmės. Mano vaikai galėtų kasdien valgyti ledus, traškučius ir saldumynus. Jie nieko nežino apie pasekmes, jiems tiesiog skanu ir jie to nori. Bet mes, tėvai, rūpindamiesi jais norime, kad jie maitintųsi sveikai.
Yra toks dokumentinis filmas – „Super size me“ („Aš didelio dydžio“). Ten pagrindinis herojus eksperimentuoja su savimi: 30 dienų maitinasi tik McDonald‘s restorane. Jo sveikata pablogėja: priauga 11 kg, padidėja cholesterolis, jis blogai jaučiasi emociškai, psichiškai, seksualiai. Jis supranta, kad žlugdo savo kūną. Su šiomis pasekmėmis susidoroti, išsigydyti ir atnaujinti, kas buvo sugadinta per mėnesį, prireikė 14 mėnesių! Taigi sugadinti ir sunaikinti yra daug lengviau, nei atkurti ir išgydyti. Kaip ir mūsų fiziniam kūnui, taip ir dvasiniam kūnui reikia tinkamo maisto, kad būtume sveiki, nes priešingu atveju anksčiau ar vėliau pasirodys signalai, kad kažkas yra negerai.
Žmonės kovoja su santykių problemomis, juos vargina priklausomybės, jie gali būti apimti pykčio, užvaldyti išdidumo, neapykantos, egoizmo. Iš kur tai? Jėzus sakė, kad „burna kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Mt 12,34). Žmonės yra įpratę kovoti su pasekmėmis, bet iš tikrųjų reikia ieškoti priežasties. Minėti dalykai neatsiranda savaime, bet yra išdava to, kuo maitinome savo širdį. Izaijo 55,2-3 skaitome: „Kodėl mokate pinigus už tai, kas nėra duona, ir atiduodate uždarbį už tai, kas nepasotina? Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais. Ateikite pas mane ir rūpestingai klausykitės, kad turėtumėte gyvenimą.“ Pagalvokime apie savo kasdienybę. Kiekvieną dieną priimame tam tikras „tiesas“, kuriomis maitinamės: iš socialinių tinklų, televizijos, naujienų portalų. Aplinkui pilna „tiesos skelbėjų“. Anksčiau ar vėliau tos tariamos tiesos ima formuoti mus kaip žmones. Klausimas, kokį turinį kasdien įsileidžiame į save? Kiek tie dalykai mus pakelia, padrąsina, įkvepia, keičia mus pagal Dievo atvaizdą? Dievo Žodis turi būti pagrindinis maistas, kad mūsų dvasinis kūnas būtų sveikas. Tada dvasinis kūnas ims nešti gerus vaisius: meilę, džiaugsmą, kantrybę, atleidimą, gailestingumą, maloningumą... Mūsų vaisiai, mūsų visa veikla ir elgesys priklauso nuo to, kas yra mūsų širdyje. Todėl mums reikalingas Dievo Žodis. Taip, kartais jis gali atrodyti nuobodus. Kartais atrodo, kad mes jau viską žinome. Ir ypač dabartiniu laikotarpiu, kai viskas aplink taip spalvinga, taip ryšku, aktyvu, Dievo Žodis gali atrodyti kaip beskonis maistas. Bet jis mums gyvybiškai svarbus, kad galėtume įgyvendinti Dievo valią savo gyvenime. Dievo Žodis mums reikalingas, nes jis yra tarsi žemėlapis, kuris neleidžia mums pasiklysti. Per jį galime augti ir būti dvasiškai stiprūs. Dievo Žodis mums reikalingas, nes parodo, kokie mes esame, apreiškia tiesą apie mus pačius. Tiktai pripažindami tiesą apie save galime iš tiesų keistis.
Kai man sukako keturiasdešimt – o tai buvo prieš trejus metus – aš nutariau visapusiškai išsitirti sveikatą. Gydytojas įvertino visus tyrimus ir pareiškė, kad bendrai paėmus aš esąs sveikas žmogus, bet patarė išsitirti širdį. Šiaip esu aktyviai sportuojantis žmogus. Bet kai atsisėdau ant treniruoklio, kuris tikrina širdies veiklą, jos ištvermę, gydytojas pasakė, kad mano širdis tvarkoj, tačiau ji lyg 50-mečio žmogaus: trūksta ištvermės. Vadinasi, vienas dalykas, ką mes patys apie save manome, o kitas dalykas – objektyvus žvilgsnis į tai, koks tu esi. Kartais žmonės sako, jog labai gerai save pažįsta, žino, kokios jų silpnybės ir stiprybės. Bet mes suprantame, jog tai labai apgaulinga, nes galime turėti visiškai klaidingą nuomonę apie save. Turi būti tam tikras objektyvus atskaitos taškas, kuris padeda objektyviai įvertinti, kokia yra tiesa apie mus. Tik pripažindami visą tiesą apie save galime keistis. Biblijoje skaitome: „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį, išmėgink mane ir perprask mano mintis. Pažiūrėk, ar neinu klystkeliu, ir vesk mane amžinuoju keliu.“ (Psalmė 139,23-24) Kas mane geriausiai pažįsta? Ar aš pats? Dovydas palaikė tokį artimą ryšį su Dievu, kad nebijojo būti atviras maldoje: atskleisk, koks aš iš tikrųjų esu, padėk man suprasti, ar aš einu teisingu keliu.
(Pabaiga kitame numeryje)
FLF konferencija Varšuvoje
Birželio 15-17 d. Lietuvos evangelikų baptistų sąjungos (LEBBS) atstovai lankėsi Lenkijos sostinėje, Aukštesniojoje baptistų teologijos seminarijoje, kur vyko "Future Leadership Foundation" (FLF- Ateities lyderystės fondas) partnerių konferencija.
LEBBS jau ne vienerius metus bendradarbiauja su FLF stiprinant, auginant ir įgalinant tarnautojus ir tarnysčių lyderius efektyviam ir vaisingam darbui Kristaus Karalystėje. Tris dienas trukusioje konferencijoje broliai ir seserys dalijosi liudijimais, patirtimi ir ateities tarnysčių savo šalyse vizijomis, dalyvavo bendrame šlovinime, diskusijose, paskaitose, dirbtuvėse, palaimino vienas kitą maldose.
LEBBS pirmininkas V. Sereda dalijosi Sąjungos planais, įžvalgomis ir iššūkiais.
Konferencijoje dalyvavo broliai ir seserys iš daugybės šalių: Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Moldovos, Jungtinės Karalystės, Salvadoro, Nigerijos, Ukrainos, Ispanijos, Baltarusijos, JAV, Filipinų, Kanados ir kt. Tai buvo puiki galimybė sutvirtinti senus bei užmegzti naujus ryšius, numatyti galimybes bendradarbiauti ateityje.
FLF konferencijos dalyviai Tarasas Sereda
Visagine vėl skambėjo giesmės
Gegužės 13 dieną į Visagino baptistų bažnyčią suvažiavo giedotojai iš Kauno ir Daugpilio bažnyčių. Čia vyko tradicinė kasmetinė dvasinės giesmės šventė.
Grupės iš bažnyčių ir pavieniai giedotojai dalinosi giesmėmis, poezija, padrąsinimais. Tądien labai tiko Šventojo Rašto žodžiai: „Kalbėkitės psalmių, himnų bei dvasinių giesmių žodžiais, giedokite ir šlovinkite savo širdyse Viešpatį, visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu.“ (Laiškas efeziečiams 5,19-2) Iš Latvijos atvyko net kelios grupės – ikimokyklinukų, vaikų, jaunimo bei suaugusių giesmininkų. Iš viso į šventę susirinko apie 90 dalyvių. Kauniečiai atvežė rusiškų ir ukrainietiškų giesmių bei eilėraščių. O Julyanne iš Filipinų pagiedojo vieną giesmę net keliomis kalbomis.
|
|
Prisiminimai iš giesmių šventės |
Jaunieji giesmininkai |
Netikėtai į šventę užsukęs pastorius iš Baltarusijos nuoširdžiai liudijo ir džiaugėsi galėdamas būti kartu. Broliai ir seserys iš skirtingų tautų ir šalių sutartinai šlovino Viešpatį bei drąsino vieni kitus ištikimai sekti Kristumi. Šventę pradėjo ir užbaigė vietinės bažnyčios šlovinimo grupė. Po renginio visaginiečiai surengė vaišes, kad svečiai išvyktų palaiminti ne tik dvasiškai, bet ir kūniškai. Nepraleiskime tokios šventės kitais metais!
Tarasas Sereda
Aleksandr Savčenko. Akiniai
Gyveno vienkiemy ramiai duktė ir motina – senelė. Ir kartą pastorius tenai užsuko, vykdamas pro šalį.
Pradėjo kalbą apie tai, kas šiam gyvenime svarbiausia. Linksėjo moterys rimtai. O svečias tiesiai jų paklausė:
„Ar skaitėt Bibliją kada?“ „O kaipgi! Ne bedievės esam! Dukrele, eik, atneški ją... Palaukit, tuoj mes ją surasim!“
|
|
„Nevarkit, aš jumis tikiu!” Bet buvo atkakli senutė. Nuo knygos apdarų puikių ji oriu veidu dulkes pūtė.
Lapus pasklaidžius pamaldžiai, Iš džiaugsmo šukteli senoji: „Tai štai kur mano akiniai! Dvejus metus aš jų ieškojau!”
Nė karto per dvejus metus šios knygų Knygos neatskleisti… Paklausk savęs: kiek laiko tu Gali be Biblijos praleisti?
|
Iš rusų k. išvertė N. Latužienė
Kalbos kertelė
Tikriausiai ir girdime, o gal ir patys sakome: „Pastorius neša atsakomybę už savo bendruomenę.“ Atsakomybės našta iš tiesų nėra lengva, bet jos nešti nereikia! „Nešti atsakomybę“ – nevartotinas vertinys iš rusų kalbos. Reikia sakyti paprasčiau, pvz.: pastorius atsako už bendruomenę, vadovas atsako už savo įmonę.
Dėkingumas - dorybė, tačiau kaip mes jį išreiškiame? Greičiausiai sakome: „Didelis ačiū! Didelis dėkui!“ Bet čia ir vėl vertalas iš kitų kalbų! Lietuviškai sakykime: „Labai ačiū!“ „Labai labai dėkui!“ Be to, tarkime šiuos žodžius įprasta tvarka ir venkime sakyti „ačiū labai, dėkui labai“ .
Parengė N.L.
Sentencijos
Valgykite maistą kaip vaistą. Kitu atveju turėsite vartoti vaistus vietoje maisto. Steve Jobs (JAV verslo magnatas)
Man tikrai neramu, kad mūsų kasdienybėje yra dalykų, kurie užima Dievo vietą. Tomas Taškauskas (poetas, vertėjas)
Savęs realizavimo poreikiai virto savęs garbinimo kultu, išsiliejusiu į visus gyvenimo sektorius, neaplenkiant net religinių institucijų. Holgeris Lahayne (Lietuvos ev. reformatų dvasininkas)
Pasikalbėk su Dievu – Jis labai nori girdėti tavo balsą. Autorius nežinomas
|
|