„TIESOS  DRAUGO“ 100 METŲ JUBILIEJUS

Šio „Tiesos draugo“ (toliau TD) numeris skirtas 100 metų jubiliejui paminėti ir priminti pirmuosius laikraštėlio žingsnius bei jo gyvavimą iki 1940 metų, kai įvykiai, perversmai pasaulyje ir Lietuvoje nutraukė jo leidybą. Tai bus sutrumpinti TD fragmentai, leidžiantys susipažinti su turinio kryptimi ir jame aprašytomis Lietuvos baptistų tarnystėmis ir gyvenimu. Kalba pataisyta minimaliai, kad skaitytojas pajustų anam metui būdingą žodžių vartoseną.

Laikraštėlį pradėjo leisti ir jo leidybą inicijavo ir rėmė "Komitetas platinimui krikščioniškų raštų lietuvių kalboje“, kuris buvo įsteigtas 1911 m. Klaipėdos baptistų bendruomenėje. Pirmasis atsakingasis redaktorius buvo Mikelis Kairys, gyvenęs Klaipėdos krašte, o vėliau šias pareigas perėmė Teodoras Gerikas, kuris po studijų Hamburgo baptistų seminarijoje buvo pakviestas vadovauti stiprinant visos Lietuvos baptistų bendruomenių vienybę.

1924 m. lapkričio TD numerisPirmajame numeryje randame kreipimąsi į Gerb. skaitytojus: „Tiesos draugas“ nori būti tikras draugas ir kelrodis kiekvienam tiesos – Jėzaus Kristaus – ieškotojui. Žinodami, kad tas kelias nerandamas be Šventojo Rašto, norime visuose dalykuose laikytis Šv. Rašto pagrindo. Norėtume paliesti įvairius tikėjimo ir doros klausimus. Todėl kviečiame visus, kurie myli Viešpatį ir Šv. Raštą, prisidėti prie šio darbo remiant mūsų laikraštėlį. Kviečiame prisidėti siunčiant straipsnelius, eiles, Šv. Rašto apmąstymus ir t. t. Taip pat ir platinant laikraštėlį tarp draugų ir kaimynų, remiant jį malda ir stropiai skaitant.“

Vėliau 4-ame numeryje T. Gerikas rašo: „Ačiū už straipsnelius. Tiktai stenkitės savo mintis reikšti trumpai. Laikraštėlis mažas, ilgus straipsnius sunku sunaudoti, o talpinti dalimis nepatartina...

Dar praėjusiais metais pradėjome fondą evangeliško – krikščioniško laikraštėlio leidimui. Visi, kurie aukojo TD, žino, kam šie pinigai suvartojami, todėl jie nelabai nori tapti žinomi. Tačiau įvairiose vietose gyvenantiems norime sakyti nuoširdų ačiū!

Philadelfijos seserų draugija paaukojo 59,50; J. Kutra 2,0; Grygužys 3,0; A. Langė 4,0; Inkenų šeimyna 5,0; Juodkaičių surinkimas 20,0; P. Martinaitis 5,0; M. Kutraitė 2,0; E. Ekšteinaitė 2,0; Skuodo surinkimas 37,50; A. Gabrikas 1,0; Ylakių surinkimas 11,84.“ (Sumos nurodytos litais – red.)

Pirmieji laikraštėlio numeriai galėjo kelti abejonių dėl leidinio ateities, bet žvelgiant į vėlesnius numerius matosi pažanga tiek kalbos, tiek turinio atžvilgiu. Galbūt čia įvyko pagal Kristaus žodį, kad ištikimybė mažuose dalykuose veda į didesnius (Mt 25,21).

Man asmeniškai [– A.L.] teko išgirsti gerus liudijimus apie TD iš žmonių, kurie savo jaunystėje, nuoširdžiai ir rimtai ieškodami tiesos dėl iškilusių dvasinių ir teologinių klausimų džiaugėsi, kad skaitant TD „nušvito akyse“ ir tapo aišku, kokį kelią pasirinkti.
    
TD 1924 m. Nr. 11 buvo išspausdintas tuomečio Klaipėdos bendruomenės pastoriaus straipsnis. Čia pateikiamas kiek sutrumpintas.

Kas mus palinksmina?
(TD 1924 m. Nr.11)

"Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi." 1 Jn1,3

Pažinti ir turėti savo širdyje ir sąžinėje nevystantį saulėtą džiaugsmą, kuris mus lydi per visą gyvenimą, o ir mirtyje nepranyksta, yra iš tiesų brangus dalykas, kurio negalime sulyginti su kokiais žemiškais turtais. Jis brangesnis už sveikatą, už auksą, už šeimyninę laimę ir kas tam lygu. Jokios bėdos ar vargai negali išrauti šio džiaugsmo.

Bet, deja, ne visi žmonės turi tokio paslėpto džiaugsmo. Yra daug žmonių, kuriuos baugina nuolatiniai neramumai ir šmėklos. Kodėl? Todėl, kad mes visi esame Kaino vaikai. Jis be jokio gailesčio užmušė savo brolį Abelį. O mes savo nuodėmėmis nužavinome Jėzų... Todėl esame šioje žemėje tokie nepastovūs ir neramūs. Esame atstu nuo Dievo, be tėviškės, mūsų keleivystėje yra daug baimės ir savo amžiuje liekame mirties baimės vergais.

Tad kas gali mus palinksminti? Klausyk, kas mums skelbiama: jūs esate kviečiami į draugystę su Dievo Sūnumi – Jėzumi Kristumi! Draugystė su Dievu palinksmina jau čia ant žemės, o užbaigus kelionę ji kelia dangun į artybę Viešpaties, į amžinąją šventųjų draugystę. Ši draugystė mus palinksmina ir palydi per visus gyvenimo erškėčius.

Mielas skaitytojau, ar nejauti savo sieloje troškimo patirti tokį amžinai patenkantį džiaugsmą? Jei taip, tu gali jį rasti. Kiekvienas, kuris kreipiasi į Jėzų apgailestaudamas savo nuodėmes, pastoja dalininkas šios džiaugsmingos draugystės. Kviečiu tave – ateik! Kitaip tavo gyvenimas bus tuščias be to palaiminto džiaugsmo Viešpatyje. Jei nenori amžinybėje apverkti savo tuščiai praleistą malonės laiką, ieškok draugystės su Dievu.

Otto Ekelmannas, Klaipėdos ev. baptistų bendruomenės pastorius (iki 1928 m.)

Kas daugiau platina netikėjimą?
(TD 1931 m. Nr. 4)

Sakoma, kad įvairūs netikintieji, materialistai, laisvamaniai ir bedieviai platina netikėjimą tarp žmonių. Iš dalies tai tiesa. Bet didžiausi netikėjimo ir bedievystės platintojai yra neištikimi Kristaus sekėjai. Darbai nuveikia daugiau kaip žodžiai. Daug yra tokių, kurie bažnyčioje gražiai meldžiasi, bet savo krautuvėje apgaudinėja pirkėjus, savo darbo vietoje blogai dirba ir tinginiauja. Yra dievotai kalbančių apie meilę, bet apmeluojančių savo artimus. Kiti gražiai gieda apie Jėzų ir dangaus linksmybes, bet rašo neteisingas sąskaitas. Tokie ir panašūs „krikščionys“ skatina bedievystę ir niekina krikščionybę labiau, negu tikri bedieviai.  

(Autorius nežinomas)

Misijos šventė Šilutėje
(TD 1932 m. Nr. 6)

Gegužės 25 d. lietuviškieji broliai ir sesutės susirinko iš viso Klaipėdos krašto švęsti Misijos šventę. Atvyko ir beveik 40 latvių brolių ir sesučių iš Žemaitijos – giedotojai iš Ylakių ir keli iš Skuodo. Buvo net keletas iš Aizvykių, Latvijos, kurie padėjo ylakiečiams giedoti. Apsilankė ir nemažai vokiečių brolių ir sesučių ir šiaip svečių iš Šilutės bei apylinkių. Tapo giedota lietuvių, latvių ir vokiečių kalbose. Prakalbos buvo daugiau lietuviškos, bet tapo ir vokiškai, ir latviškai kalbėta, kad visi galėtų iš šios šventės ką nors turėti.

Valandos greitai prabėgo. Visi buvo linksmi ir dėkojo Viešpačiui už Jo didžią meilę. Galėjome iš naujo patirti Dievo Dvasios veikimą. Ji gali suvienyti įvairių tautybių ir luomų žmones linksmame bendravime. Viešpats tesuteikia mums dar daug tokių švenčių.

O dabar kviečiame brolius ir seseris į bendruomenių atstovų suvažiavimą Kaune, kur birželio 26 d. (sekmadienį) turėsime bendrą šventę.

Pasaulinio baptistų kongreso Berlyne 1934 m. dalyviai (iš dešinės) Ida Gerikienė, Teodoras Gerikas, Jonas Inkenas, Marija Variakojytė, nežinoma dalyvė.

Pamąstymui
Tebūna iš netašytų akmenų
(TD 1936 m. Nr. 8)

„Pastatysi tenai Viešpačiui tavo Dievui altorių iš akmenų,
kurių nepalietė geležis, iš nedailintų ir netašytų akmenų."
 (Įst 27,5-6, J. Skvirecko vert.)

Šis Dievo įsakymas norėjo Izraelį nukreipti nuo stabmeldystės. Tauta turėjo daugiau mąstyti apie savo Dievą ir mažiau apie aukurą, kuris statomas Dievo garbei. Saugokis visko, kas tavo mintis gali nukreipti nuo Dievo ir palenkti prie mažiau svarbių dalykų.

Tebūna mūsų pamokslai iš netašytų akmenų. Kai apaštalas Povilas kalbėjo, jis stengėsi statyti iš netašytų akmenų, kad ant žodžio aukuro galėtų galingai degti Dievo galybės ugnis...

Tebūna mūsų pamokslai iš netašytų akmenų. Daug žmonių savo maldose vartoja daug gražių žodžių ir išsireiškimų, kad reikia tik stebėtis jų iškalbingumu. Jų maldos panašios į gražius aukurus, ant kurių nėra ugnies. Paprasta malda iš širdies gilumos kyla į dangų ir kūdikiškai skundžia Viešpačiui savo rūpesčius ir širdies skausmus. Geriausia auka Dievui yra sutrinta ir pasižeminusi širdis.

Tebūna mūsų pamokslai iš netašytų akmenų. Nežiūrėk į pamaldų formą, bet į savo atsidavimą Dievui. Tuomet savo mintis kreipsi į Dievą ir ieškosi Jo garbės, Jo artybės, ir tavo tikėjimo gyvenimas taps turtingesnis. Atverk Viešpačiui savo širdį, nes atvirumas yra tikro pamaldumo pamatas. Maža ant aukuro žėrinti liepsnelė reiškia daugiau, negu didžiausia krūva gražiai nutašytų akmenų.

(Autorius nenurodytas)

Tikyba ir tautybė
(TD 1940 m. Nr. 2)

Šios dvi sąvokos dažnai sumaišomos. Taip buvo senojoje Rusijoje, kur stačiatikis ir rusas buvo viena sąvoka. Apie kitas tikybas buvo kalbama kaip apie „užsienines tikybas“. Buvo net griežtai draudžiama priimti rusus į kitas tikybines organizacijas. Taip pat buvo ir Lenkijoje, kur tikyba ir tautybė buvo tampriai siejama viena su kita. Lenkas galėjo būti tik katalikas. Jei lenkas buvo liuteronas, buvo laikomas vokiečiu...

Lietuvos vyriausybė aiškiai skiria tautybę nuo tikybos. Bet šiaip žmonės dažnai to neskiria ir laiko kitatikius antraeiliais piliečiais ar net antraeiliais žmonėmis. Jei pilietis yra evangelikas liuteronas, baptistas, metodistas ar kitos evangelikų šakos narys, tai jis, jų požiūriu, yra vokietis, latvis, gal ir rusas, bet tik ne lietuvis, nors jis turi lietuvišką pavardę ir moka tik lietuvių kalbą.

Mes, evangelikai baptistai, esame tiktai maža saujelė, bet tarp mūsų yra vokiečių, lietuvių, latvių, rusų ir gudų tautybių. Turime ir pavienių lenkų bei žydų. Mes visi stengiamės, Dievui padedant, gerai vieni su kitais sugyventi. Tikras krikščioniškumas nedraudžia tautiškumo, bet jis iš savo pasekėjų nedaro kažkokį naują internacionalą. Pats krikščioniškumas stovi aukščiau, negu tautiniai ar tarptautiniai dalykai. Jo tikslai yra amžini ir universalūs.

Tikiuosi, kad niekas šiame straipsnyje išreikštų minčių neperpras ir neiškraipys. Kalbu kaip lietuvis, kuris myli savo tautą, bet esu įvairiais ryšiais surištas su kitomis tautomis. Myliu visus geros valios žmones, bet nuoširdžiai trokštu, kad mano tauta geriau pažintų Kristaus mokymą. Supraskime, kad Lietuvos gerovė yra mūsų visų gerovė. Viešpats telaimina mūsų tautą, nors ji nedidelė, bet tegul joje klesti teisingumas ir meilė.

Teodoras Gerikas   

Teodoras Gerikas su žmona Ida ir įvaikiais Renata ir Karoliu

Apžvalga
(TD 1936 m. Nr. 7)

Suvažiavimas. Birželio 28 ir 29 d. nulaikėme Kaune savo metinį suvažiavimą. Atvyko brolių ir sesučių iš įvairių Lietuvos vietų. Sekmadienį priešpiet buvo suvažiavimo šventė. Šventės pamokslą sakė br. Inkenas. Vietinis vokiečių bendruomenės choras giedojo gražias lietuviškas giesmes. Po pietų buvo jaunimo šventė. Pirmadienio rytą anksti jaunimas susirinko aptarti savo reikalus.

9 val. 30 min. maldos pusvalandžiu prasidėjo suvažiavimo pasitarimai. Visa vyko broliškoje dvasioje ir geroje nuotaikoje. Nutarėme dar nesutvarkytus bendruomenių [teisinius – A.L.] reikalus pertvarkyti vadovaujantis veikiančiais įstatymais. Visas suvažiavimas pritarė naujo giesmyno [„Evangelijos giesmės“, išleistas 1938 m. – A.L.] išleidimui ir šį darbą patikėjo bendruomenių Sąjungos tarybai. Suvažiavimas pasiuntė sveikinimą Tautos Vadui.

Pirmadienio vakarą buvo atsisveikinimo šventė, kurioje daugelis brolių ir sesučių tarė nuoširdžius pamokinimo ir padrąsinimo žodžius.

Iš mūsų bendruomenių gyvenimo
(TD 1927 m. Nr. 10)

Rugsėjo mėn. 4 d. Šiauliuose per krikšto derėjimą trys asmenys tapo surinkimo nariais ir susivienijo su kitais tikinčiaisiais Viešpaties Vakarienėje.

Rugsėjo 11 d. Juodkaičių surinkimas šventė maldos namų 20-ąsias metines. Surinkimas šiame krašte gyvuoja jau 53 metus.

Rugsėjo 25 d. Kaune – Šančiuose trys asmenys priėmė šv. krikštą. Visi trys buvo iš Naumiesčio skyriaus. Tą pačią dieną surinkimo jaunimas šventė savo metinę šventę, pasižadėdamas tarnauti Viešpačiui ir naujuose darbuotės metuose.

Brolis Latakas rašo iš Amerikos, Peabody, kad ten rugsėjo mėn. 18 d. buvo krikšto šventė. Dvi seserys ir du broliai darė geros sąžinės derėjimą su savo Viešpačiu. Gražus būrelis žmonių klausėsi Evangelijos apsakymo... kaip ir pas mus Lietuvoje, taip ir Amerikoje mūsų broliai laikosi išvien su kitataučiais tikinčiaisiais, užlaikydami dvasios vienybę per tobulybės ryšį – meilę.

Šiaulių baptistų pamaldų salės atidarymo dalyviai 1928 m.
Reikėtų pastebėti, kad dažname TD numeryje būdavo skyrelis pavadinimu „Gyvenimo kovą užbaigė“, kuriame pagal pranešimus iš bendruomenių būdavo paminimi mirę nariai. Pavyzdžiui:

*Pamokslininkas br. Valys iš Klaipėdos krašto laišku praneša, kad 1938 m. gegužės 20 d. palaidotas Poškų surinkimo narys br. Jokūbas Skrandys, sulaukęs 59 metų. Buvo rimtas, nuoširdus krikščionis, vienas iš Poškų surinkimo pavyzdingiausių narių. Viešpats pašaukė savo vaiką į geresnį gyvenimą. Jo žmonai, vaikams ir giminėms reiškiame nuoširdžią užuojautą.

*Iš Klaipėdos krašto gavome žinią, kad 1936 m. sausio 8 d. Bružų kaime po dviejų ligos savaičių mirė brolis Jurjonas. Sulig mūsų manymo, jis pašauktas į amžinybę per anksti, nes buvo dar jaunas ir tvirtas. Jo namuose nuolat vykdavo Bružų bendruomenės pamaldos.

*Skaitant šio numerio korektūrą sužinojome, kad br. Jurjono kaimynas br. Jurgis Nelaimiškis irgi pašauktas  į amžinybę. Jis priklausė Bružų baptistų bendruomenei ir paskutiniu metu buvo jos pirmininkas.

*Gavome žinią, kad dvi TD skaitytojos ir rėmėjos pašauktos į amžiną atilsį. Savo žento ūkyje Puodkalių kaime, Skuodo valsčiuje, mirė ses. Johana Malkienė. Antroji buvo ses. Jurgaitienė iš Poškų Klaipėdos apskrityje. Ji kovo mėn. išėjusi iš namų aplankyti kaimynų, nesugrįžo. Po kelių dienų rasta patvinusioje Agluonos upėje. Dukterims, sūnums ir kitiems artimiesiems tariame nuoširdžią užuojautą.


Būta ir kitokių pranešimų. Pvz., TD 1935 m. Nr. 1 skaitome sveikinimą sužadėtuvių proga:  

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime Viešpaties palaiminimų
Marytei Variakojytei
ir
Jonui Inkenui.

„Uolumu nebūkite tinginiai; būkite karšti dvasia;
 tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės viltyje,
būkite kantrūs suspaudime, ištvermingi maldoje.“
(Rom 12,11-12)
                                                                                        Ylakių baptistų bendruomenės  jaunimo būrelis

Ylakių bendruomenės sekmadieninė mokykla apie 1939 m.
Paskutiniuose TD numeriuose (5 ir 6), kurie pasirodė 1940 m., su išsamiais paaiškinimais patalpintas kvietimas atvykti į metinį bendruomenių Sąjungos atstovų suvažiavimą, numatytą sostinėje Vilniuje birželio 29 - 30 d. Tam renginiui gautas Švietimo ministerijos leidimas. Nurodyta išsami 12 punktų suvažiavimo dienotvarkė. Kai kuriuos punktus verta paminėti:
•    Trumpos pamaldos
•    Sveikinimai
•    1939 m. suvažiavimo protokolo skaitymas
•    Pranešimas apie bendruomenių bendrą darbą ir kasos stovį; Revizijos komisijos pranešimas
•    Valdybos perrinkimas
•    Pranešimai iš atskirų bendruomenių
•    Perrinkimo rezultatai
•    Po posėdžių bendras sostinės apžiūrėjimas

Kvietime priminta, kad Vilniuje tikinčiųjų būrelis mažas, bet jie stengsis svečiams parūpinti nakvynę. Tam jie turės šiaudų, todėl reikėtų pasiimti su savim pagalvėlę ir antklodę, taip pat ir maisto, nes vilniečiai nesą turtingi žemiškomis gėrybėmis.

Šis paskutinis Sąjungos suvažiavimas įvyko numatytu laiku, bet jo dokumentai yra dingę, nes po trijų savaičių Lietuvoje buvo „atkurta tarybų valdžia“. Išliko tik Jono Inkeno siųstas atvirlaiškis žmonai į Šiaulius su 8 dalyvių parašais:
„Dėkui Dievui, turėjom kad ir nelabai skaitlingą, bet nuoširdų ir palaimintą suvažiavimą. Po vieną ar du buvo iš visų bendruomenių. Tikras internacionalas: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, latviai ir žydai.“

Suvažiavimo dalyviai sekmadienį, birželio 30 d., 10 ir 16 val. Vilniaus baptistų maldos namuose Šventikų (dab. Krivių) g. 13 šventė iškilmingas pamaldas.


Apžvalgos pabaigai keletas „Aukso trupinėlių“:
•    Džiaukis, jei dar gali džiaugtis, nes persisotinusieji visai negali džiaugtis.
•    Jaunimas be tikėjimo yra kaip diena be saulės.
•    Kelią į pražūtį galima rasti ir užmerktomis akimis.
•    Jėzų Kristų mylinčių žmonių namus dažnai lanko angelai.


Jubiliejinį „Tiesos draugo“ numerį parengė Albertas ir Nijolė Latužiai