Baltarusijos Evangelikų krikščionių baptistų sąjungos pirmininko
Viktoro  Karpovičiaus
pamokslas, pasakytas 2025 06 21 Panevėžyje,
Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos metinėje konferencijoje
(tekstas sutrumpintas )

Linkėjimai nuo brolių ir seserų Baltarusijoje, taip pat nuo Minsko bažnyčios „Evangelijos šviesa“!

Pradžioje paskaitykime dvi Biblijos eilutes:
"Tai jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui, Kristaus Kūno ugdymui, kol visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tapsime tikrais vyrais pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką."  (Ef 4,11-13)

"Tada atsiliepė Jonas: „Mokytojau, mes matėme vieną žmogų, tavo vardu išvarantį demonus. Mes jam draudėme tai daryti, nes jis nevaikščioja kartu su mumis.“ (Lk 9,49)

Viktoras KarpovičiusKai buvau išrinktas Sąjungos vadovo tarnystei, susidūriau su vidinės padėties problema.      
Mūsų Sąjungoje yra labai skirtingų bažnyčių, kurios skiriasi teologiniais momentais, pamaldų vedimo forma, jausmų reiškimu, politiniais požiūriais, nuomone dėl karo, tarnysčių ir pan. Kartais norisi tiesiog uždrausti kitas pozicijas: jie daro kažką kitaip negu aš per paskutinius 40 metų. Bet evangelijoje pagal Luką skaitėme, kad Jėzus liepė to nedaryti.

Kai matai, kad kiti tarnauja Dievui kitaip nei tu, labai lengva patekti į poziciją, kai tu esi „prieš“. Ir tuomet gali atrodyti, kad tavo misija yra visus pakeisti. Tai bloga pozicija. Bet Kristus pakvietė mus tarnauti pozicijoje „už“. Tuomet tarnystė principingai skiriasi.

Laiške efeziečiams skaitėme, jog tarnystės tikslas – kad visi pasiektume tikėjimo vienybę. Tai liečia ir mane.
Iš Patarlių 27,17 suprantame, kad bendravimas su kitais tikinčiaisiais padeda mums augti:                        
"Kaip geležis paaštrina geležį, taip žmogus paaštrina savo artimo nuovoką."             
                    
Kai įsigiliname į kitų problemas, nurimsta asmeninės ambicijos ir mūsų „aš“. Jono trečiame laiške (9 eil.) skaitome apie tai, kaip asmeninės ambicijos veda prie nesutarimų. Noras būti pirmu ir svarbiausiu uždaro mano širdį bendravimui. Ap. Pauliaus žodžiai (1 Kor 4,8) padeda suvokti tokią mintį: kai nebendraujame su kitais, patys sau atrodome tobulesni, geresni. O tai jau tolina nuo tikėjimo vienybės.

Bendraudamas su Baltarusijos bažnyčiomis pamačiau, kad mažoms bendruomenėms reikia skirti daugiau laiko. Kai atidaroma nauja bažnyčia – jos istorija švari, ji turi ambicijas, planus, stiprią komandą. Kai bendruomenė senesnė, mažesnė – ji turi klaidų istoriją, įsisenėjusius sunkumus, naštas.

Naudinga, kai tokios dvi bendruomenės gali susidurti, bendrauti ir praturtinti viena kitą. Puiku, kai jėgos ir talentai susitinka su amžiumi ir patirtimi.

Kas yra vienybė ir kaip ją pasiekti?

1.  "Aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai."  (Jn. 17,23)

 Jėzus parodo, kaip pasiekiama vienybė. Jeigu Jėzus dėl to meldžiasi, vadinasi, tai be galo svarbu. Vienybė nėra pasiekiama deklaracijų ir idėjų pagarsinimu. Pasirodo, kad tai sudėtinga, jei reikia dėl to melstis. Maldos, poreikiai ir bendri tarnystės poreikiai padeda plėtoti jungiamuosius ryšius tarp tarnautojų ir bendruomenių.

2. "Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės Bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją. Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus iš tikros širdies likti ištikimus Viešpačiui."  (Apd. 11,22-23)

Į Antiochiją atvykęs Barnabas suprato, ko trūksta bažnyčiai, ir pasirūpino, kad ten įsitvirtintų sveikas mokymas: jis atvedė  į Antiochiją Paulių. Matome, kaip vieni padeda kitiems augti gilesniame mokyme.
Regioniniuose susitikimuose mes su broliais aptarinėjame klausimus, pvz., kas yra Viešpaties Vakarienė, ką daryti su likusia duona, kaip pateikti eucharistiją ligoniams namuose ir t.t. Visų brolių patirtis praturtina visus.

Mums labai reikia, kad panašioje bendrystėje galėtume augti.
"Kai šitas laiškas bus perskaitytas pas jus, pasirūpinkite, kad jis būtų perskaitytas ir Laodikėjos Bažnyčioje, o jūs perskaitykite laišką, kuris ateis iš Laodikėjos." (Kol 4,16)    
                     
Retorinis klausimas: kodėl Paulius neįtraukė į laiškus visko, o prašė dalintis laiškais?

3. Dalyvavimas kitų materialiniuose poreikiuose sutvirtina tarpusavio ryšius

Pavyzdys: vienoje bendruomenėje apsilankęs brolis pasidalino finansiniu savo bažnyčios poreikiu, visi broliai „susimetė“ ir taip išsprendė problemą.

4. Bendradarbiavimas skelbiant Evangeliją
"Aš nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje. Mielasis, tu ištikimai elgiesi, pagelbėdamas broliams, ypač atvykstantiems iš kitur. Jie ir paliudijo Bažnyčiai apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi, išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka. Jie leidosi keliauti jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių. Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais."  (3 Jn 4-8)

Kai meldžiamės vieni už kitus, kai priimame svečią tarnautoją ir suteikiame jam reikalingą pagalbą, mes tampame tiesos bendradarbiais.

Pavyzdys apie Moravijos brolius: kai jie, užuot ginčijęsi tarpusavyje, nusprendė tiesiog skelbti Evangeliją, tuomet jų tarnystė pradėjo daryti teigiamą įtaką visai aplinkai, kur jie buvo. Jų pasišventimas ir pasiaukojimas padėjo gesinti tuos nesutarimus.                                                     
Daugiausia nesutarimų būna ten, kur vyrauja tinginystė, nieko nedarymas. Pasiaukojanti tarnystė įneša sveiką ir teisingą požiūrį į visus dalykus.

5. Atsiribojimas ir atsargumas
"Aš jums rašiau, kad nebendrautumėte su tuo, kuris vadinasi brolis, o yra ištvirkėlis, gobšas, stabmeldys, keikūnas, girtuoklis ar plėšikas. Su tokiu nesėskite už vieno stalo!"  (1 Kor 5,11)

Gyvename moralinės degradacijos laikais. Noras ginčytis, skelbti „teisingesnes“  doktrinas  užkrečia žmones ir įsiskverbia į tikinčiųjų bendruomenes.

Tegul Viešpats apsaugo mus, kad  netaptume tokiais kenkėjais, ir teapsaugo nuo piktų ir nesantaiką sėjančių žmonių. Amen.

Pasaulinio baptistų aljanso kongresas Australijoje

2025 m. liepos 7–12 d. Brisbene, Australijoje, daugiau nei 3000 pasaulio baptistų iš 130 šalių susirinko į XXIII Pasaulinio baptistų aljanso (PBA) kongresą. Didžiuma dalyvavo gyvai; kai kurie prisijungė internetu (kam kelias buvo per ilgas ir brangus, o kai kurie, deja, negavo vizų). PBA kongresai paprastai vyksta kas penkerius metus, vis kitame žemyne, kad galimybę prisijungti turėtų kuo daugiau tikinčiųjų iš to regiono baptistų bendruomenių. Dalyvauti 2025-ųjų metų kongrese – po dvidešimties metų pertraukos – teko ir man, mat buvau pakviesta vesti Biblijos valandą ir kalbėti dar keliomis temomis.

Šių metų kongreso tema – „Gyventi Gerąja naujiena”– buvo paremta Luko 4,18-19 eilutėmis:  
“Viešpaties Dvasia ant manęs,
nes jis patepė mane,
kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams.
Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo,
akliesiems ­ regėjimo;
siuntė vaduoti prislėgtųjų
ir skelbti Viešpaties malonės metų.“

Tai buvo kvietimas iš naujo pasišvęsti Kristaus misijai – skelbti išlaisvinančią Evangelijos žinią ir įkūnyti ją kasdienybėje. Programa buvo labai užpildyta: mažesni seminarai įvairiausiomis temomis; regioniniai susitikimai; na, ir bendri kiekvienos dienos ryto bei vakaro renginiai. Kongrese buvo pristatyta „Apaštalų darbų 2 skyriaus iniciatyva“. Ja kviečiama viso pasaulio baptistus pasirengti 2033-iesiems, kai bus minimos simbolinės Kristaus prisikėlimo 2000-osios metinės. Raginama neapsiriboti žodžiais, bet visiems tikintiesiems imtis konkrečių veiksmų, remiantis Apaštalų darbų 2 skyriaus vizija – Bažnyčios, gyvenančios maldoje, liudijime, tarnystėje ir vienybėje.

Iniciatyvoje numatyti penki pagrindiniai veiklos keliai.  

1) Biblijos kelias skatina kasdien skirti laiko Šventajam Raštui, melstis už tautas, kurios dar neturi Biblijos vertimo, ir remti tokio vertimo darbus.

2) Liudijimo kelias kviečia dalintis su kitais savo asmeniniu tikėjimo liudijimu.

3) Rūpybos kelias ragina kiekvieną krikščionį įsitraukti į konkrečius meilės ir pagalbos darbus, atspindinčius Dievo malonę – pasidalinti maistu su alkstančiu, priglausti pabėgėlį (Biblijos kalba – „ateivį”) ar pagelbėti vaikui.

4) Kaimynystės kelias siekia parengti šimtus tūkstančių neoficialių kapelionų, pasirengusių tarnauti savo gyvenamose vietose – ar malda, ar tiesiog būnant šalia kito žmogaus, kuriam reikalinga bendrystė.

5) Religijos laisvės kelias kviečia jungtis prie pasaulinės maldos ir veiksmų už tikėjimo bei sąžinės laisvę – ne tik mums patiems, bet visiems žmonėms.

Pastarajam keliui priklauso ir kongrese pristatyta religijos bei sąžinės laisvės sandora. Šis dokumentas kviečia baptistus stovėti ne tik už savo teisę tikėti, bet ir už kitų teisę gyventi pagal savo sąžinę bei įsitikinimus. Krikščioniškas liudijimas tuomet įgyja tikrą Kristaus galią, kai jis kyla iš meilės ir pagarbos, o ne iš prievartos ar savanaudiškų interesų. Pasirašydami šią sandorą baptistai kviečiami išreikšti solidarumą su persekiojamaisiais, užkirsti kelią diskriminacijai dėl tikėjimo ir liudyti Evangeliją, kuri kviečia gerbti kiekvieną žmogų kaip Dievo kūrinį.

PBA buvo įkurtas 1905 m. ir vienija 283 sąjungas ir konvencijas 138 šalyse bei teritorijose. Aljansui priklauso 53 milijonai pakrikštytų tikinčiųjų ir 178 000 bažnyčių. PBA telkia pasaulio baptistus skleisti Kristaus Evangeliją, įsipareigodamas skatinti Dievo šlovinimą, bendrystę ir vienybę; suteikti kryptį misijai ir evangelizacijai; teikti pagalbą stokojantiems ar nelaimių ištiktiems; ginti religijos laisvę, žmogaus teises ir teisingumą; skatinti teologinį mąstymą ir vadovų ugdymą.

Daugiau informacijos, taip pat aukščiau minėtų dokumentų tekstus anglų kalba galėsite rasti šiuose puslapiuose:  https://baptistworld.org/news/23rd-baptist-world-congress-begins-in-brisbane/  ir  https://acts2movement.org/.

Lina Toth   

 
Šiuolaikinio proto krizė

Šiuolaikiniam žmogui atrodo savaime suprantama, kad tvarkingas kosmosas turi gimti iš chaoso, gyvybė – iš nebūties, protas – iš instinkto, civilizacija – iš barbariškumo, dorybė – iš gyvuliškumo. Šią idėją jo prote palaiko begalė klaidingų analogų: iš gilės išauga ąžuolas, primityvus luotas buvo modernaus garlaivio pirmtakas ir pan. Kita tiesa – kad kiekvieną gilę numetė ąžuolas, kad pirmąją valtį sukūrė kažkas daug sudėtingesnis už ją, t. y. genialus žmogus, – paprasčiausiai ignoruojama. Šiuolaikinis protas kaip visatos formulę priima bendrą principą, kad „iš nieko galima tikėtis beveik visko", neatkreipdamas dėmesio, jog atskiros mūsų stebimos visatos dalys liudija visiškai kitokią istoriją.

    





Vėl – prie Plinkšių ežero

Jau daugelį metų Žemaitijos krašte keleto baptistų bendruomenių iniciatyva tęsiama tradicija vasaros metu surengti krikščionišką stovyklą vaikams ir paaugliams. Ne išimtis ir šie metai – liepos 24–27 dienomis nemažas būrelis stovyklautojų suvažiavo prie Mažeikių rajone esančio Plinkšių ežero. Nors patogumai šioje vietoje minimalūs, tačiau pati vieta iš tiesų puiki: miško apsuptoje ežero pakrantėje kiekvienas turėjo galimybę trumpam atsitraukti nuo miestuose nesiliaujančio triukšmo.

Stovyklą „Šaltinis – vynmedis“ organizuoja Ylakių ir Mažeikių baptistų bendruomenės, tačiau labai džiugu, kad jau ilgą laiką rengiant stovyklą prisijungia ir pagalbos ranką ištiesia tarnautojai iš Kauno bei Panevėžio bendruomenių. Taip pat džiugu matyti, kad šiemet į stovyklą atvyko ne tik vaikai ir paaugliai, bet ir kai kurie jų tėvai. Sulaukėme ir svečių iš Šiaulių baptistų bendruomenės bei iš įvairių užsienio valstybių atvykusių studentų, kurie studijuoja Vengrijoje esančiame „Word of Life“ Biblijos institute ir šios vasaros metu tarnauja įvairiose krikščioniškose vaikų ir jaunimo stovyklose Lietuvoje. Todėl esame dėkingi Dievui ir kiekvienam, kuris skyrė savo laiką, kad būtų šioje stovykloje ir prasmingai praleistų šį laiką.

Žinoma, stovyklos metu dalyviai turi galimybę laiką praleisti aktyviai – programoje įtraukti sporto turnyrai, įvairūs žaidimai, maudynės bei vaikų visada laukiamas naktinis žygis. Tačiau nenorime, kad stovykla būtų tik dar vienas tradicija tapęs renginys, kuriame visi susirenka tiesiog linksmai praleisti laiko. Ši stovykla, kaip ir daugelis kitų krikščioniškų stovyklų, – tai proga pasėti Dievo Žodžio sėklą jaunų žmonių širdyse bei pasidalinti svarbiausia žinia, kuri gali pakeisti žmonių gyvenimą, – Kristaus Evangelija. Todėl stovyklos metu nagrinėjome Bibliją ir mokėmės iš jos istorijų, šį kartą žvelgdami į Esteros knygoje aprašytus įvykius. Taip pat kalbėjome apie tai, jog Dievas visada turi savo planą, visada jį įvykdo ir kviečia kiekvieną iš mūsų būti Jo plano dalimi. Be to, kartu šlovinome Dievą giesmėmis, klausėmės pamokslų ir susitikome mažesnėse grupelėse, kuriose galėjome vienas už kitą melstis, diskutuoti apie tai, kaip Dievo Žodį galime pritaikyti savo kasdieniame gyvenime, bei tiesiog dalintis liudijimais ir gyvenimo patirtimis.

Ačiū kiekvienam dalyviui, kuris atvyko, kiekvienam tarnautojui, kuris įdėjo savo indėlį, kad stovykla galėtų įvykti ir, žinoma, didžiausia padėka Dievui, be kurio vedimo, apsaugos ir išminties apskritai nieko negalėtume nuveikti.

Bendra nuotrauka atminimui